o as perejau cia pat, gretima gatve, grizdama is miesto. daug senu mediniu namu graziai atnaujinta. romantiskos verandos, laiptai. atrodo, tuoj kas nors atidarys duris ir pakvies arbatos. taip isivaizduoju. bet stai is vieno kiemo islekia moteris, tokia liesa, gergzdzianciu balsu, net labiau negu zahos hadid. ir, akivaizdu, isvis ne architekte. saukia kazkam: dogoniaj, dogoniaj! is paskos pasirodo diedas vienais apatiniais ir gauruotomis kojomis. jis moteriskei rekia: podchodi siuda. matyt, labai myli, jeigu taip kviecia. moteris per atstuma atsako: ubiri noz! is kiemo kitas moteriskas balsas: palazi nozik, vitia, nenado. smagu, kad aplink vyksta tikras gyvenimas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17174