Pastarąsias dienas eidama namo galvojau - ne, nepareisiu. Stovėjau maximoje prie kasos, atsirėmiau į stulpą čia ir dabar teisingai atsidūrusį. Pardavėja paklausė - pomidorai? Na taip, čia gi pomidorai, matyt klausė kažko kito. Tie patys vaizdai, kai esi pavargęs, akys ar kokia ten matrica, juostelė, priimanti juos, pradeda klykti - ne, tik ne tos pačios gatvės!!! O iš kur aš jai paimsiu naujų, kai reikia grįžti namo? Pusiaukelėje jau negalėjau įsivaizduoti, kad pareisiu, tai nėra įmanoma ir dėl lietaus, skėčio, katinų, bėgusių per gatvę. Dar vieną posūkį įveikiu, dabar praeiti pro degalinę. Kas sakė, kad žmonės visada pareina namo? Arba kad užlipa laiptais? Jais lipau pusvalandį - į trečią aukštą. Nieko baisaus, nesergu, tik pavargau. Vis tik namie :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17174