čia taikliai apie mie. Lyg ir nieko panelė, bet jos sugebėjimas gyvenimą juodai pakičuot, tai pritrenkia. Piginasi ponička, kaip reikalas. Pvz. pasikvietė jinai sarginį šunį e čionais. Tai irgi yra matyti momentai kokiame Pyteryje (Leningrade) pas rusus. Inteliūgentai išveda pasivaikščioti gatvėmis sarginius šunis. Ir Repšys ir Geda - abu užsimovė tokią kvaziramybės exist. Susišunino. Mie irgi susišunino - apsidžiaugė ežero atsiradimu. Suprantama ežeras žino vieną vienintelį socialų veiksmą - tarnauti ir būti ištikimam (neveltui šuo). Ir, gerai pastebėjo Noėje, labai geras. Jei šuo nėra geras ir jaukus, meskit į mane akmenį. Čia Noėje taikliai, kažkaip šuniško pas ežerą daug daugiau nei žmogiško.Totalus ir balsoliutus pašlėmkas for tarnaujančiamv ežerui. Neisvargink ežere, viskas ką čia apsivizginsi uodega - aš sutinku. Esu - pašlemėkas, žinant, kad tu esi šuo. Tai yra geriau, kai kam. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17309