jis (svarinskas) "susijaudina" kiekviena karta kai kalba... tai ne jautrumas, bet retorine priemone; paprastai graudulinga faze buna toje pacioje ar panasioje pamokslo vietoje, mazdaug pries gala, dazniausia po to, kai jis pareikalauja, ka nors nubausti, pvz vienisas motinas ar uzdrausti pvz sekmadiniais pramogines laidas, ir visiems tik melstis ir atgailauti (ar balsuotumet uz tai?...); be to jis labai megsta davatkiskai smulkius pavyzdzius - stai tas ar tas kunigas tokiame ir tokiame kaime su po misiu su merga snekuciavo...ismest ji is baznycios jei ne sis momentas, (del kurio as leidziu sau jo negerbti) jam kaip kokiam pranasui jeremijui ar izajui tyruose saukti, del izraelio ar marijos zemes raudoti ir netiksoms grumoti; bet ne tiesiogiai dalyvauti politikoje; labai nenoriai is jos pasitrauke; kabinosi visais ragais ir nagais diedas; "naivumo" ar "sventumo" pas ji ne daugiau nei pas koki cekista; pakartosiu, kad gal ir gerai, kad yra tokiu poliariniu asmenybiu, tikru "vanagu"; bet idemiai, nuo pradzios iki galo pasiklause, ka jis sneka, ir keleta kartu, nemanau, kad daugelis cia esanciu nepakrauptu -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17309