paaiškėjo, kad neturiu intuicijos. Černobilio avarijos metu, berods tai buvo gegužės pirmosios dienos, buvo ilgasis sekmadienis- 3 nedarbo dienos. Ir atsitik taip, nežinau kieno tai darbas, jos buvo pirmosios šiltosios saulėtosios. Išlėkėme iš atsibodusio Vilniaus miesto į kolektyvinius sodus netoli Didžiulio ežero, tiksliau- į priešingą autostrados pusę. Ten , nusirengęs iki pusės darbavomės visas tris dienas. Tik vėliau sužinojau apie radiacijos debesį, kuris prakrido virš galvų ir didžioji dalis radiacijos iškrito kažkur mylimoj Dzukijoj. Ir dar vienas įrodymas- kai persijungiu į Šatėnus ir pradedu rašyti, tik po kurio laiko pastebiu, kad rašau angliška abecele, todėl turiu ištaisyti visokius simbolius į mielas lietuviškas š, ę, č, ą ir t.t. raides. Tai jau tapo jau įpročiu, nors biesina kaip turbūt. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17309