Šiandiena- įdomi diena. Priešpietinė marka išsiblaivė, pasirodė
saulė. Oras labai atšilo. Pastebėjau, kad dangus pasidalinęs pusiau-
link Vilniaus- saulėtas mėlynas dangus, į šiaurę-juodas, gasdinantis.
Virš galvos skiriamoji linija. Sniegas tirpsta kaip padūkęs, čiurlena
vandens srovelės. Vištos net negalvoja eiti vidun- lesinėja žolę,
akmenukus, kapstosi. Parėjau namo, skaitau knygą. Staiga akinamai
žybtelėjo ir kaaad trenks, net krūptelėjau, o moterys labai išsigando.
Dėl šventos ramybės skubiai išjungiau visus prietaisus- esu mokytas.
Dar trinktelėjo, bet jau toliau ir silpniau. Pūstelėjo vėjo gūsis,
užslinko juodasis debesys. Prapliupo stipri kruša, net ūžė. Stambūs
krušos gabaliukai daužė žemę ir atšokdavo viršun pusmetrį.
Neužilgo viskas nurimo. Buvo labai įdomu. Pirmasis griaustinis- pavasario
pranašas. O, kaip aš laukiu gandrų! 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667