Aš sakiau, kad viską reikia daryti išmintingai. Galima atsiriboti,
gyventi kurį laiką atskirai, bet  ne mesti suvisam, ne skirtis. Galų
gale tą „paties skęstančiojo begalinį norą ir valią“ ar negali
padėti palaikyti kita pusė? Nežinau, aš laikausi tokios senos
tradicinės nuostatos. Suprantu, kad norint gyventi su tokiu žmogum reikia
kęsti titaniškas kančias. Žinai, dabar berašydama prisiminiau vienos
moters, kuri gyveno tip top panašioje situacijoje, pasakojimą. Visko
nerašysiu, neturiu laiko, tik tai, kad ji man papasakojo, kaip vieną
kartą (po ilgų kančios ir maldos metų) atsiklaupė prie lovos ir
pareiškė Dievui ultimatumą: „viskas, daugiau nebegaliu. Tai yra
riba.“ Ir žinai, kvailute, įvyko stebuklas: vyras metė gerti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667