Kaip manote, kieno tai tekstai?


Čia kažkaip chebra paskambino ir pasiūlė naują biznį. Sako, galima
neblogai užkalti, jeigu varai į vakarus visokius daikčiukus iš senų
„broliškų“ kareivių kapų. Pas mus tai pilna, nors vežimais vežk!
Visokių vokiečių, prancūzų, ruskių ir lenkų. Net švedų kapų yra.
Tai mes su chebra radom tokius iš Napoleono laikų – ruskiai ir
prancūzpalaikiai sukišti po žeme. Sako, taip ir pakasė juos su visom
uniformom ir kepurėm. Tai nuvarėm pakasinėti. Iš pradžių pakabinom
mergų gretimam kaime, atseit, baliuką darysime. Durnos mergos pasitaikė.
Dulkintis nė už ką nesutiko. Išginėm jas, prieš tai davę į snukį,
ir pradėjom kasinėti. Tada atsivilko kažkoks vietinių įžymybių
sergėtojas. Sakė, kad iš paminklų apsaugos. Tai dejom jam į galvą ir
pasakėm, kad jeigu nedings – jam pačiam teks paminklą pastatyti. Bet
nieko gero neradom. Krūvos kaulų, supelijusių smirdančių medžiagos
gabalų, surūdijusių diržų ir vienas niekam tikęs šautuvas. Visas
laimikis. Paskui dar kaimo bernai atsirado – norėjo už savo prietrankas
mergas keršyti. Atsipirkom keliom mėlynėm ir dviem šimtais žalių.
Antraip būtų negyvai užtvatinę su savo lazdomis. Bet viskas baigėsi
normaliai – susitaikėm, nusipirkom degtinėlės ir galų gale atsivedėm
tas mergas į lauką. Tenai jas ir patvarkėme kartu su kaimiečiais –
tiesiai ant iškasinėtų kapų. Viena tokia, matyt, vietinė
„inteligentė“, sakė, kad tai labai romantiška – pistis kapinėse.
Man tai kažkokia kaukolė spaudė nugarą, kol ji ant manęs jodinėjo.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667