as alytuj augau tuomet, kai daugiabuciai namai komendantus turedavo. nepaisant to vienas is kaimynu pasikore. o dar pamenu zvejus is nemuno, kurie, budavo tokius samus vilkdavo, kad galva ant peciu, o uodega gatve vilkdavo. dar pamenu, kad is tevo svarko istraukiau simta rubliu (gal koks tukstantis litu siuolaikiniais) ir isdalinau draugams, sakiau- saldainiu prisipirkit. po to kaimynai desimtinemis pinigus nese tevui atgal. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667