Tema: rizikuoju kitaip ir kitkuo
Autorius: zeta
Data: 2009-04-01 14:11:39

Skaiciau Vandos Juknaites "Sermenis", taigi kaip plyta ant galvos nukrito -
puiku, liudna, sakiniai is triju zodziu ir absoliuciai nieko netruksta.
Paskiau girdejau per radija, vede kazkokia laida vidurnakciais - labai
skyresi nuo to, kaip raso. Prisimenu juoka - kazka darai ten, sukiojies,
klausais - ir kad nusijuoks, tai iskart supranti, kad vidurnaktis, kad
laida is paralelinio pasaulio, kad ne varpelis prie duru suskambejo, tai
jau ne, vienzo, toks juokas, dar zinomas kaip Papilio Erostratus, buna
aptinkamas kazkur aplink Verakruza arba retkarciais pasigirsta ilgai
keliaujant Rio Grande upe. Tiesa sakant, padare ispudi. Ypac nemacius gyvo
zmogaus. Daznai bandau priklijuot prie ko nors balsa - ir ka? ir nesiseka
niekad. Neatitinka zmones balsu, nors tu juos silkinem juostom smauk.
Rauksleti ir neisvaizdus nykstukai netiketai pripila tiek testosterono i
ausis, kad paskiau svaigsta galva, o grazuoliai nuo zurnalu virseliu
kiauksi lapiu balsais, kokia neteisybe. Dar galeciau uzsiminti, kokia
puikia balsu kolekcija turiu radijo teatre, arba kaip nuejau i kina ziuret
"Skaitytojo" ir net apstulbau it koks Floberas, nes ta ponia Bovari (t.y.
Hanna) is kino - tai as. Nes mes megstam, kad mums skaitytu. Ir net
neissigastam, jei kas nusijuokia nakti apkunaus drugelio balsu, visai kaip
Vanda Juknaite.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667