Laikykis, r. Aš jau anksčiau (per tavo gimtadienį, kai visi tave
sveikino), pagalvojau, kad tau turėtų būti velniškai sunku. Žinoma, ne
aš viena tą supratau. Aš apskritai, Rasa, džiaugiuosi, kad tu augini
tiek vaikų. Varge, aš  n i e k a i p  nesugebėčiau pragyventi su tokia
šeima. Bet žinai, r, aš be jokių ceremonijų prisipažinsiu irgi (kaip
kad varna kartą atvirai pasisakė), kad ne kartą su apmaudu pagalvojau:
nu  k i e k   dar čia tęsis šita kankynė, t.y. gyvenimas?  Bet vakar
važiavau ir kažkaip įstengiau išsivaduoti iš beprasmių kovų dėl
ambicijų, dėl garbės, pripažinimo, suvokiau, kokie tai menki dalykai ir
pamačiau, koks yra gražus ir šventas pasaulis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16667