Raimis kiškį įsimylėjo dėl to, kad jie panašūs, jeibogu: sykį supykę ant kokios laumės, jau niekada nepraleis progos ją pakramtyti. Štai kiškis savo dantukus šiepia, bet kad jie tik žolei ėsti tepritaikyti, nuo žmogienos slysta, nepataiko, nors tu ką. O raimis tai išvis savo senų kaplių nepaslepia, nuolat į laumės kulnį įsikibęs. Įkyriai taip, kartais net kantrybė man trūksta. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657