"Mielas, dienorašti. Kai rašau šiuos žodžius mano širdelė dreba iš ilgesio ir susijaudinimo. O kairė krūtelė išlipa iš lifčiko ir pati trokšta būti pačiupinėta. Braukiu ilgesio ašarą ir prisimenu akimirkas su savininku… Pasimatymas praėjo gana savotiškai. Iš pradžių lyg viskas ir nieko: čiliakas, prospekto pub‘as, bučiniai su liežuvio įdaru, jo butas putoplastinėm sienom, pokalbiai… Kalbėtis buvo gana įdomu. Bet šiaip daugiau kalbėjo jis. Aš daugiau linksėjau, tačiau mano akimis, taip parodžiau savo gilų protą. Juk tauškėti gali betkas, o išmintingai tylėti gali tik šio to verta moteris. Šitą ne pati sugalvojau. Skaičiau cosmopolitane. Nors tenka pripažinti, sunku buvo kartais nesusižvengt. Vieną akimirką man atrodo net myžtelėjau ant sofos iš juoko. Man taip būna. Jis pasakojo apie kažką, ko visai neįkirtau. Tada jis ėmė juoktis ir supratau, kad ir man reikėtų juoktis. Taip stengiausi nuoširdžiai nusijuokt, kad net pirstelėjau nes ir taip visą vakarą po vakarienės čiliake pūtė pilvą. Po pirstelėjimo dar labiau ėmiau žvengt kol teko išbėgt į tūliką. Tūlike užtrukau tiek, kad buvo net nepatogu ir išeiti. Nežinojau ką daryt, tai spaudžiojau spuogus prieš veidrodį. O dvokė kaip žiauriai… Žinojau, kad šio vakaro partneris užuos. Bandžiau pasikvėpint tūliko gaivikliu bet situacija tik pablogėjo. Negana to, besivalydama šikną netyčia išsitepiau golfo rankovę. Bet šitą pastebėjau tik vėliau… Kai atsiklaupus smaukiau bybį. Išėjau iš tuoleto baisiausiai susigėdus. Jaučiau kaip po visą butą pasklido šūdų kvapas. Įgirtęs savininkas per juokus tarė: -O aš maniau, kad merginos šika drugeliais! Nu nifiga sibe. Patylėjau. Patylėjau. Ir suvokiau, kad tai mano ateities vyras: toks poetiškas, jautrus, nenorintis įskaudinti savo svajonių moters. Kokį vaizdingą temos nukreipimą sugalvojo užglaistyti mano ilgam šikimui. Nors tiesą pasakius iki galo neįkirtau to bajerio su drugeliais. Gal koks vabalas išskrido iš tualeto?" -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657