Bandysiu paaiškinti p. Raimiui kuo skiriasi jo atsiminimai apie Plungės Tarpkolūkinę organizaciją nuo mano atsiminimų apie Marijampolės Cukraus fabriką: Atsimenančių tokią vietinės reikšmės organizaciją, be Jūsų, tikrai dar yra koks šimtukas, jei ne daugiau. Ir atsimenate ją, kiek supratau, tik todėl, kad ten džiaugėtės pirmaisiais savo užsidirbtais rb. Manau, kad be savo humanitarinio išsilavinimo nesidomite niekuo kitu, kitaip turėtumėt žinoti ką 1931 m. Lietuvai reiškė MCF, kurį pastatė lietuvių įmonė "Markūnas ir Brat" kartu su čekoslovakų įmone "Škoda"... Dar šiame reikale labai svarbu, yra tai, kad, kaip jau minėjau, nesate toks vienintelis, o sena ponia močiutė jona , ko gero yra vienintelė, kuri, būdama maža mergaitė, matė tą, visai Lietuvai pasaldinusį gyvenimą, fabriką ir tuos geležinius laiptus jame... Užleisdami vietą rusams, vokiečiai fabriką susprogdino, ir metaliniai laiptai nuskrido į dangų... Dabar tas fabrikas priklauso kažkokiai akcinei bendrovei Arvi, kuri be cukraus gaminimo dar augina kalakutus. Anekdoto apie suvalkiečius ir kalakutus nepasakosiu, nes manau, kad visi jį žinote. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657