Po tokio Piršlio palinkėjimo aštrialiežuviams neliko ūpo jį karti. Nei aukščiau, nei žemiau. O kelionė viliuku per speigus kartu su rašytoju ir jo šeima neprailgo, niekas neišlipo, gal kas ir nusnūdo avikailiais apsikloję, nors kalbos netrūko. Tada nusiminiau išgirdusi, kad žemaitiškai išmokti gali tik puikią muzikinę klausą turintys. Jokios interpretacijos gyvenimui neprilygs. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657