va va va toks požiūris, kada klaidas ir vertinam tik kaip klaidas, o ne kaip nepataisomas nuodėmes, ir dėl to nei užsigaunam, nei įsižeidžiam, nei įsiskaudinam iki ligos, toks požiūris, manau, ir yra tikrasis išlaisvinantis ATLEIDIMAS. Nes kai tu leidi sau įsiskaudinti, atleisti beveik neįmanoma, kad ir kiek sau kartotum: nors tu ir visiškas niekšas, bet kadangi aš geresnis už tave, tai aš tau atleidžiu. Tai neveikia. Niekaips. Vis tiek širdyje smerki ir lieki ikalintas... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657