Liuciferis sušaukė pasaulinį kongresą ir kreipėsi į nupuolusius angelus: "Mes negalime sutrukdyti žmonėms eiti į Bažnyčią. Mes negalime jiems uždrausti skaityti Šventąjį Raštą ir sužinoti tiesą. Mes net negalime sutrukdyti užsimegzti tam intymiam ir stiprinančiam, bei visa gaivinančiam ryšiui tarp žmonių ir Dievo. Jeigu tik tas ryšys įsigalės, mūsų valdžia tiems žmonėms bus amžiams prarasta. Taigi leiskime jiems vaikščioti į Bažnyčią, kalbėti apie Dievą, bet pavokime jų laiką, kad negalėtų užsimegzti tas mus žlugdantis ryšys tarp Dievo ir žmonių. Štai ko aš iš jūsų noriu, mano angelai. Visais įmanomais būdais blaškykite žmones, kad tik per visą dieną niekaip neužsimegztų tas gyvybinis ryšys tarp žmogaus ir jo Gelbėtojo". "Kaip gi mes tai padarysime?"- šaukė angelai. "Apkraukite juos nereikšmingais darbais ir rūpesčiais, užimdami jų mintis visokiais niekais, - atsakė šis.-- Gundykite juos išlaidauti ir pirkti, pirkti, pirkti ir skolintis, skolintis, skolintis, skolintis. Įtikinkite juos ilgiau dirbti - 6 - 7 dienas per savaitę, 10-12 valandų per dieną, kad tik jie galėtų daugiau pirkti, pirkti ir pirkti. Neleiskite jiems leisti laiko su savo vaikais, kad griūvančios šeimos nebesuteiktų užuovėjos ir poilsio nuo dienos vargų. Užverskite jų protus ir mintis visokiu šlamštu, kad jie nebegirdėtų tylaus ir guodžiančio balso. Įpratinkite juos nuolat klausytis radijo laidų ar muzikos, kai tik sėda prie automobilio vairo, niekuomet namuose neišjungti televizoriaus ir kompiuterio. Pasistenkit, kad visose pasaulio parduotuvėse ir kavinėse nuolatos grotų pasaulietinė muzika. Tai turėtų užpildyti jų mintis ir nutraukti ryšį su Dievu. Apkraukite jų kavos staliukus žurnalais ir laikraščiais. Bombarduokite jų protus žiniomis 24 valandas per parą. Pripildykite jų pašto dėžutes reklaminių laiškų, nuolaidų pasiūlymų, katalogų ir kitokių rašliavų, kišančių neišsipildančias viltis ir svajones. Pasistenkite, kad ir jų poilsis būtų perkrautas, kad iš jo jie grįžtų dar labiau pavargę ir suirzę, visiškai nepasiruošę imtis kasdienio darbo. Neleiskite jiems paprasčiausiai vykti į gamtą ir grožėtis Kūrėjo darbu. Verčiau viliokite juos į pasilinksminimų parkus, vakarėlius, triukšmingus koncertus ar naktinius klubus. Kai tik jie susirinks kartu skaityti Šv. Raštą ar diskutuoti apie savo tikėjimą, užverskite juos apkalbomis ir tuščiais plepalais, kad jie išsiskirstytų neramiomis sąžinėmis ir įaudrintomis emocijomis. Leiskite jiems ieškoti "paklydusių sielų", bet apkraukite jų gyvenimus tokia gausa gerų darbų ir siekių, kad jie visiškai nebeturėtų laiko maldai ir susitikimui su Dievu, iš kurio ir kyla visa jėga tiems darbams atlikti. Greitai jie bus priversti naudoti tik savo jėgas ir laiką geriems darbams atlikti, aukodami sveikatą, šeimas, džiaugsmą, kad tik atliktų tuos "geruosius darbus"." Reikia pasakyti, kad šis kongresas įkvėpė nupuolusius angelus, ir jie pasklido po visą pasaulį vykdyti šios naujos jiems patikėtos užduoties, stengdamiesi, kad krikščionys taptų vis labiau užimti, lėkdami nuo vieno darbo prie kito, neberasdami laiko stabtelėti ir vienumoje susitikti savo Kūrėją. Ar velniui pavyko jo planas? Tau spręsti pačiam. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564