ai, dar tik pasakysiu miestei kodėl nesutarė Paulius su Petru. 
Na, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Paulius, kalbėdamas apie
nuteisinimą pagal tikėjimą, save teisina. Petras nemėgo Pauliaus ir
darė viską, kad jis nebūtų priimtas į krikščionių bažnyčią. Jis
daug ko negalėjo Pauliui atleisti. Paulius buvo iš apsišvietusio elito,
iš fariziejų, o Petras - paprastas žvejys. Bet reikalas ne tame. Paulius
iš pradžių buvo aršus krikščionių persekiotojas. Jis netgi dalyvavo
teisiant Steponą ir šis buvo nuteistas užmėtymu akmenimis. Todėl
Petras nepasitikėjo Pauliumi. Nors ir pats Petras(Simonas)  tuo metu
nebuvo šventas. Jis net tris kartus kaip paskutinis bailys išsigynė
pažįstąs Jėzų. Ir visgi Jėzus jį pavadino UOLA (Petru) ant kurios
jis pastatys savo bažnyčią. O Paulius irgi buvo pasirinktas. Pirmiausia
jis Damaske apako. Po to jį aplankė dieviška šviesa ir jis ėmė matyti
viską Jėzaus Kristaus vizijos akimis bei skelbti evangeliją. Daugiasiai
pagonims graikams. Ir jam ten neblogai sekėsi, nes iš prigimties
filosofiški graikai jau buvo tam pasiruošę, jau meldėsi "nežinomam
Dievui". Gal mano paaiškinimas per daug grubus, tiesmukiškas. Noėja,
manau, galėtų sklandžiau paaiškinti. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564