Ką tik pavakarieniavau, ir kaip visada klausiausi Amerikos Laisvės radio. Transliavo, berods, Memorialo konferenciją, kur be rusų dalyvavo ir lenkų atstovai.Kalba ėjo apie liustraciją. Vieni buvo už, kiti prieš, nes jei Rusijoje įvykdytų liustraciją, tai Rusija liktų be valdžios. Net Putinas yra buvęs kgbistas. Kiti kalbėtojai teigė, kad liustracija yra ne baudimas, o paviešinimas. T.y. (mano žodžiais tariant), kad tauta žinotų savo "didvyrius". įsiminė vieno žydo lenko pranešimas, kur jis teigė, kad negalima nustatyti kas teisus, o kas kaltas, ir davė pavyzdį iš savęs penkiolikmečio, kuriam viskas buvo aišku, patirties. Karo metu dalis lenku rizikuodami savo gyvybe priglaudė žydukus.Karui pasibaigus buvo nutarta iš lenkų atsiimti vaikus. Kurie nenorėjo geruoju, buvo atimta jėga su ginklais. Tuos aktyvistus labai dosniai finansavo iš Amerikos. Tuo pavyzdžiu remdamasis jis teigė, kad labai sunku nustatyti kas yra kaltas, o kas yra auka. Vienu žodžiu jie man susuko galvą, nes kai klausaisi vieno-atrodo, kad jis teisus, kai kalba kitas- kitas teisus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564