deja, mes neisime. kol dariau golubcus, klausiausi per radija maldeikienes.
ji kalba labai itikinamai, nori nenori patikesi. tiesa, kai kazkada apie ja
uzsiminiau savo draugei daktarei, ji papasakojo kaip maldeikiene buvo
istrigus ju ligoninej itikinedama visus pasirinkti pensiju fondus. sake,
styrojo netgi tuomet, kai buvo aisku, kad niekas nepasiduoda. paskui per
radija girdejau ja sakant, kad tie, kurie ilindo i pensiju fondus, pasielge
tarsi ikise pinigus i apgaviku finansine piramide. tai va, tikek zmonemis.
nors istorija apie sauliu, virtusi pauliumi patvirtina, kad zmogus gali
pasikeisti is esmes. charakteris, isitikinimai ir principai - viskas
pasidaro antraip. taigi ankstesni tvirtinimai pasinaikina ir galioja
paskutiniai. vienzo, ka norejau pasakyt: maldeikienes mintis buvo tokia,
kad jeigu zmogus neatostogauja, vadinas, su juo kazkas labai blogai.
neprisimenu, kada atostogavau. antra vertus, mano visas gyvenimas -
istisines atostogos. taigi viskas priklauso nuo to kaip paziuresi. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564