Išduosiu paslaptį- neparašiau ataskaitos nei vieno skaičiuko,
Slampinėjų lyg musmirių apsivalgęs, toks apsnūdęs, ramus, nieko
neskauda, taip gera. Seniai taip jaučiausi, gal prieš pusmetį. Gal
pradedu atsigauti? Skambino Jurga, rudpiūčio pradžioje atvyksta į
Lietuvą, reikalauja, kad važiuočiau su jais pailsėti savaitei į Nidą.
Ji viskuo pasirūpins. Nežinau, gal reiktų susigundyti. Pipą įiūlysiu
Miestei, aptvarkys jos katinus, išmokins lubomis vaikščioti. Jooo, su
Pipuku problema. Tik sąžinė vis kirba, primena-ataskaita, ataskaita,
ataskaita. Eina, ji šikt, ką norėsiu tą ir darysiu. Ir kada norėsiu.
Užtat nušienavau su dalgiu nemažą šmotą piktžolių. Žinau, kad
Kvailutė užpyks, bet nepernešu ypač varnalėšų, nes jos užsisėja
siaubingai ir jų neatsikratysi. Manau, kad jų sėklas karts nuo karto
užneša Murzius su savo gaurais. Žemė super derlinga, nes valant
tvenkinį iškasė apie du metrus riebaus dumblo ir paskleidė aplinkui.
Kai kurios gėlės užauga iki 2-3 metrų aukščio. Jeibohu,
nemeluoju.Visi stebisi iš kur toks augimas. Bet ir piktžolės,o ypač
tos, kurias  vadinu  runkeliais, nes panašūs labai, tai  augalas prie
augalo. Džiunglių džiunglės. Padirbėjau iš peties. Dalgis pats tas,
nes su trimeriu būtų ilga vargo vakarienė. Štai dabar ir galvoju, kad
gal pradėsiu pildyti ataskaitą, bet, gal prieš tai reikėtų
pasižvalgyti po šaldytuvą, išsivirti arbatos su juodųjų serbentų ir
aviečių šviežiomis uogienėmis? Negražu girtis, berods toks
vienuoliktas DVO įsakymas, bet kad jau skanu, tai skanu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20030