O man krito į akis "A Long Way to go for a Date" - būtent tai turėjau
galvoj kalbėdamasi su varna apie norą ar nenorą mirti, bet neberyškinau
jam. O manieji gandrai yra Čekijoj, makovo.cz. Žinok, malonu į juos
žiūrėti, nes visur matau Dievo mintį - jis sugalvojo gandrą, baisingai
ilgą raudoną snapą ir raudoną apvadą aplink akį (kam?), "orią"
eiseną (tikrai jie eina oriai ir elegantiškai, jaučia savigarbą, tai ne
kvailos antys ar žąsys, ką jau bekalbėti apie vištas:). Nors, žinoma,
kiekvienas Dievo kūrinėlis yra savaip vertingas. Jie laikosi hierarchijos
(tarkime, suaugę gandrai nesisveikina su vaikais, nors tie iš
paskutiniųjų kalena snapus užvertę, norėdami pagerbti tėvus), yra
"socialūs", rūpinasi šeima, bet vis  vien yra įmūryti į mechaninę
priklausomybę gamtai, ryja arba išmeta iš lizdo savo vaikus - tai yra
žmogaus nuodėmės padarinys, nes tik laisvas padaras geba ką pakeisti į
gera ar bloga. O mes nuolatos tai darome.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20030