Pirmyksteje bendruomeneje nebuvo pinigu - buvo naturiniai mainai: as tau - bulviu, tu man- zuvies. Tais laikais zmones net negalejo isivaizduoti dabartines "palaimingos gamtos ir technologijų" vienybės -"maximos" patogumu. Nenujaute minimalios algos spastu - pinigu, tu i šiuos laikus perkoduotu medziokles irankiu zuvims ir bulvei "nukauti":) Ech... bet, taciau... tada ir pafilosofavimai apie sielos vystymasi buities ištekliu "maximose" skambejo ne puebloindėniškai, o iki siol nenudevetais Henrio Vordsvorto Longfelou „Hiavatos giesmes" tekstais:"Duok man savo žievę, Berže! / Duok šaknų man savo, Kedre!":)Žodziu- talentingiau, idomiau, ne taip kankiniškai pritemptai. Ka darysi, kokios tempores - tokios ir prozos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048