Bet mane oficialiai prašom nuo to atleisti. Man patinka skaityt Sloterdijką, lietui lyjant vaikščiot parko takeliais ir valandų valandas tylėt. Ir nesišypsot. Jokiais indeksais to negalima pamatuot. Kartą, kažkoks fizikas Froidui pasiūlė „pamatuoti“ libido ir pavadinti matavimo vienetą jo vardu - froidu. Froidas mandagiai, bet griežtai paprašė jo šito nedaryti ir pasakė: „Aš tikiuosi vieną dieną mirti su neišmatuotu libido“. Aš irgi tikiuosi šitaip mirti - su neišmatuojama laime širdyje. O jeigu su širdgėla – tai taip pat, su neišmatuojama. Kada nors. Savaitgalių ir laisvalaikio kultūra. Kvepalai. Elisabeth Arden „After five.“ Gyvenimas prasideda savaitgaliais, gyvenimas prasideda po penkių. O kas vyksta iki penkių...? Sukąsti dantis, užmerkti akis, galvoti apie pinigus ir laukti, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų... Respektabilūs žmonės manęs kartais klausia – ar neketini susirasti normalaus darbo. Normalų – tokį, kur pardavinėjama viagra seniams arba alus nepilnamečiams, nežiūrint jiems į akis, kaip nežiūrima į akis moterims, kai jos, pasidavę simbolinei prievartai, perka klaikius, nepatogius batus arba storinantį, per juosmenį įsirėžiantį sijoną – tada, akys nuleidžiamos ir tyliai, kone nešvankiai, sušnabždama - ačiū, kad pirkot – tokiu maloniu balsu... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048