Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: KarlaMarla
Data: 2012-07-24 13:34:54

Peteris Sloterdijkas. „Mes iš tiesų esame pasinėrę į savotišką
egzistencinio nesiorientavimo prieblandą. (...) Eidamas į darbą
niūniuoji: „Nelauk geresnių laikų“ arba „Būna dienų, kai noriu
būti savo šunimi.“ Kai kas turime ambicijų, kiti tik stumiame dienas.
(..) Jaučiamės katastrofiškai ir katastrofiliškai, jaučiamės šiek
tiek apmaudžiai.
„Gyvename nuo vienos dienos iki kitos, nuo atostogų iki atostogų, nuo
vakaro žinių iki vakaro žinių, nuo vienos problemos iki kitos ... Kai
kas erzina, tačiau dauguma dalykų jau neberūpi. (...) Tačiau laukiame
kažko, kas atitiktų geresnių dienų jausmą, tikime, kad kažkas
atsitiks. Ir ne vienas norėtume pridurti: nesvarbu kas. ... .
Laikraščiai rašo, kad reikia vėl ruošis labiau kovoti už savo
gyvenimą, susiveržti diržus, mažinti poreikius, ekologai sako tą
patį. Tfu, poreikių visuomenė.“
Susiveržiame diržus vardan geresnio gyvenimo, vardan geresnio gyvenimo,
kurio, puikiai žinom, kad nebus... Nes gyvenimas – geresnis ar
blogesnis, bet jis tik vienas... O mūsų gyvenime, kaip ir porno versle
– esminis dalykas, pagrindinis tikslas, dėl kurio šitiek stengiamasi
– laimė ir pasitenkinimas – nepasiekiamas ir neįmanomas. Geresnis
gyvenimas neįmanomas, jis nenumatytas šiam scenarijuje...
Neužprogramuotas... Geresniam gyvenimui nereikia efektyvumo, produktyvumo,
reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui
reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo
visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais
reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir
žmogų... ar koki idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo,
privatumo... Bet dabar, - mes negalim atsipalaiduot - dabar, mes turim
įveikti krizę, - todėl su įkarščiu kovojame dėl efektyvumo, dėl
produkcijos, dėl resursų panaudojimo ir produkcijos optimizavimo, –
kaip kadaise markizas de Sadas, be atokvėpio ir be skrupulų siekiantis
maksimalaus seksualinio pasitenkinimo.
Geresnis gyvenimas tuo ir geresnis, kad jam nieko nereikia, jis
patenkintas pats savim, toks koks yra... Bet dabar, subjekto pasitenkinimas
neįmanomas, subjektas negali atsipalaiduoti, nes subjektas pavirto
įrankiu, - įrankis, suveržtas ar susiveržęs diržu – siekiantis
efektyvumo, funkcionuojantis dėl... Dėl ko gi ten...? Ai, dėl kažko..
gal dėl krizės įveikimo.. Ogi - dėl geresnio gyvenimo, - paradoksalu
– štai dėl ko, dėl ko gi daugiau...!



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048