Kai prancūzai padovanojo amerikiečiams Laisvės statulą, šie ilgai galvojo, kur ją patalpinti,. Galiausiai, nugrūdo į kažkokią salą. Matyt, kad rečiau susimąstytum apie tą laisvę ir - kad apyvarta nenukentėtų... Juk tikroji, vidinė laisvė – kai gali sėdėt kur prie kokio kromo su nuzulintu šiaudiniu krepšeliu, nė velnio nepergyvendamas, kas ir ką apie tave pagalvos. Ir nemaut į jokią „prašmatnią skylę.“ Ar normalu yra nenorėti? Pvz., nenorėti „maut į prašmatnią skylę“? Dar Fromas pripažino – psichologija tapo buržuaziją aptarnaujančiu personalu, įtvirtinusiu sveiką gyvenimo geismą kaip normatyvumą. Psichologija budi, neleisdama nė minutei atsikvėpti: visi palaimintieji ir šventieji, nušvitę Budos ir Brahmanai bus pagydyti! Neturtas – anaiptol jau ne dorybė, o tik nevykėliškumo apraiška... Atsižadėjimas nuo tuščių, vienadienių paistalų (dabar pagarbiai pakrikštytų įmantriu networking vardu) – tai tiesiog asocialumas... O tai, ko išminčiai ir jogai siekdavo metų metais – nušvitimas, juslių ir geismų sutramdymas – dabar medikalizuojama kaip negalia, impotencija. Viagra, prozakas ir ritalinas – štai jums laimės receptas, euforijos tironija....! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048