Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: KM
Data: 2012-07-24 14:42:08

Kai prancūzai padovanojo amerikiečiams Laisvės statulą, šie ilgai
galvojo, kur ją patalpinti,. Galiausiai, nugrūdo į kažkokią salą.
Matyt, kad rečiau susimąstytum apie tą laisvę ir - kad apyvarta
nenukentėtų... Juk tikroji, vidinė laisvė – kai gali sėdėt kur prie
kokio kromo su nuzulintu šiaudiniu krepšeliu, nė velnio nepergyvendamas,
kas ir ką apie tave pagalvos. Ir nemaut į jokią „prašmatnią
skylę.“

Ar normalu yra nenorėti? Pvz., nenorėti „maut į prašmatnią
skylę“? Dar Fromas pripažino – psichologija tapo buržuaziją
aptarnaujančiu personalu, įtvirtinusiu sveiką gyvenimo geismą kaip
normatyvumą. Psichologija budi, neleisdama nė minutei atsikvėpti: visi
palaimintieji ir šventieji, nušvitę Budos ir Brahmanai bus pagydyti!
Neturtas – anaiptol jau ne dorybė, o tik nevykėliškumo apraiška... 
Atsižadėjimas nuo tuščių, vienadienių paistalų (dabar pagarbiai
pakrikštytų įmantriu networking vardu) – tai tiesiog asocialumas... O
tai, ko išminčiai ir jogai siekdavo metų metais – nušvitimas, juslių
ir geismų sutramdymas – dabar medikalizuojama kaip negalia, impotencija.
Viagra, prozakas ir ritalinas – štai jums laimės receptas, euforijos
tironija....!

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048