Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: KarlaMarla
Data: 2012-07-24 13:45:49

fejerverkai – milžiniška ir brangi kolektyvinė ejakuliacija – ji
turėtų simbolizuoti taip sunkiai siektą ir galiausiai pasiektą
pasitenkinimą, bet -... aktoriai liūdni ir pavargę, žino, kad jis
nežmoniškai brangus, išgautas per kančias, jis - netikras ir
surežisuotas... Tačiau jis, be abejo, reikalingas, - mūsų gyvenimo,
šito porno filmo, smagus finalas - kad matytų mus visoje visatoje, - čia
gyvena ir linksminasi žmonės, linksminasi - kaip reikiant!
Tarpgalaktiniai viešieji ryšiai, tam tikra prasme - kad matytų kitų
planetų gyventojai, kad matytų ateiviai skraidančiose lėkštėse –
kad sakytų – Žemė – gera planeta! 
Placebas - pasakytų Jurga Ivanauskaitė. Laimės išraiška,
surežisuota, atskirai nufilmuota, ir nevykusiai primontuota prie liūdnų
ir nevykusių gyvenimų. Jis brangiai kainuoja, netikros laimės momentas,
daugiau nei 3 milijonai, tiek kiek mūsų, visi sumeskime po litą, tam,
kad sostinė būtų matoma net iš kosmoso... Kas mus matys, iš to
kosmoso...? Astronautai nuskrido į mėnulį ir pranešė – Dievo ten
nerado... Taigi, gal prasilenkė, gal Dievas tuomet viešėjo Marse? Gal
stabtelėjo Saturne.. ? Ką gi - nežinomi Viešpaties keliai... O gal tuo
metu, kai kažkas tuščiai blaškėsi po kosmosą, Jis Žemėje teikė
paguodą pažemintiesiems ir nuskriaustiesiems, kurie juto Jį šalia ir
nė kiek neabejojo Jo buvimu...
Bet kokiu atveju, tas kažkas, kuris yra ten aukštai danguje ir giliai
mūsų sieloje, pamatys, kaip planetoje Žemėje sublimuojamos energijos
proveržis fejerverkais iššauna jam tiesiai į veidą... Manau, jam
turbūt baisiai liūdna visa tai regėt...





-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048