Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: kafkė>310
Data: 2012-07-27 10:26:43

visiškai su juimis nesutinku. Turime daug rašančių mokančių kaip
pasakyti, bet neturinčių ką pasakyti. O Sara žino ir kaip ir ką. 
"Visi perkame ir visi mirsime. Tai anaiptol nėra vien posakis apie
mirtį. Be thanatos, kaip ir reikėtų tikėtis, čia yra ir eros. Prekybos
centras mus gundo erotiškai, nuolat spinduliuodamas atsinaujinančią
erotinę trauką. Daiktas, kurį ketiname įsigyti ar kurio netgi
neketiname, yra erotiškas objektas. Jo vilionė nenugalima ir tokia
organiška, kad net nepastebime, jog esame gundomi ir galiausiai
suviliojami."
Taigi dar vakar užėjau į Max and Spenser tik su vienu tiklu -
paieškoti patogios atviros vasarinės palaidinės. Na, radau tokią. Made
in Indija. Bet, spėkit,  ar išėjau tik su ja? Nea. Erotiškai
paglamonėjus nusipirkau dar elektrik spalvos trumpus džinsus, dar dvi
palaidines ir liemenuką kurio man visai nereikėjo, nes jis skirtas
dėvėti po išeigine suknele be petnešėlių ir dar visi nebūtiną man
tašę, nes pamaniau, kad ji tiks prie mano naujos vasarinės
skrybėlaitės. Piniginė palengvėjo puse tūkstančio. O ar aš save
papildžiau? Vat ir galvoju - kokį tokį savo trūkumą aš tais daiktais
mėginau užpildyti? Juk tik kai dvasioje žioėja skylė, toje vietoje kur
turėtų būti Dievo vieta, kažkoks instinktas verčia mus užpildyti  tą
trūkumą daiktais, tarsi jais pakeltume savo vertę. Pagirk naują vyro
mašiną ir jis pasijus pagirtas, įvertintas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048