Taip, tenka pripažinti, bet tenka pripažinti ir tai, kad tekstas nėra labai jautrus. Maxima egzistavo jau dievai žino kada bet kuriame bet kurios kultūros turguje. Na, aš, asmeniškai, nesu turgaus žmogus, bet apsilankymų Maximose, žinoma ir deja, neišvengiu. Vienintelį malonumą tokiose šventovėse patiriu nužiūrinėdamas moteris: ten jų daug, o ir elgiasi jos daug atviriau ir intymiau nei darbovietėse, ar gatvėse (čia neturiu omeny gatvinių:). Beje, Sara palietė ir erotinę Maximos pusę, bet labai jau atsargiai - neva visi esame fetišistai. O kiek vuajaristų? Įdomu stebėti kaip jos vaikšto, kaip provokuoja vyrų dėmesį, kokį maistą jos perka, t.y. ką valgo, kaip renkasi apatinį trikotažą it t.t.:) Panašiai elgiasi ir vyrai, bet kadangi myliu moteris... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048