Aš nesuprantu kam visur tą gliukomatą kišti visur? Ar čia šitam grupse yra 
kurie jį naudoja gaminant namie? Manau ne, o jei kalbam apie duonkepes 
paimkit kad ir panasonic'o manualą ir paskaitykit receptus, nustebsit kokie 
ten ingradientai, nei žodžio apie "gero skonio miltukus". :)

"eSSas" <trach@tibid.ax> wrote in message 
news:l2mdqn$lrc$1@trimpas.omnitel.net...
> On 10/4/2013 3:19 PM, ALORA wrote:
>> grybą tu čia kažkokį pjauni. Normaliuose namuose naktį šalta, kur ta
>> duona iškilt gali? Nu, nebent pleškinat radijatorius naktį :) arba
>> naudojat kilimo paturbintojus. Bet su paturbintojais aš galiu ir pardėj
>> nusipirkti, koks tikslas tada būtų daryti. Tai viena. Antra - skonis su
>> visokiais milteliais visada būna labai geras, neveltui chemijos ir
>> fizikos laboratorijos dirba prie medžiagų, dirginančių tamstos ir
>> tamstos svečių skonio receptorius. Trečia, kad duoną sukišti kepti,
>> reikia atsikelti, o su duonkepe galima atsikelti, kad iškeptą duoną iš
>> jos ištraukt.
>
> Šitoj vietoj privalu pakalbėt apie "gero skonio miltukus". Žmogus yra 
> paprastas sutvėrimas ir jo pojūčiai programuojami nesudėtingai. Yra 
> receptoriai ir yra jų surišamos medžiagos (kurios po surišimo, signalo 
> perdavimo smegenams ir jo apdorojimo ten) nulemia skonio pojūtį. Bėda 
> tame, kad receptoriai nebūtinai itin išrankūs, ir tokiu būdu smegenai 
> išduriami nebūtinai natūraliam maistui būdingų "tikrųjų" junginių.
>
> Ir štai tada gaunam situaciją, kai šūdas su pakankamu kiekiu natrio 
> gliutamato patampa vartotinu ir net skaniu. Apie ką šita istorija? Apie 
> tai, kad "chemijos ir fizikos laboratorijos" iš esmės dirba ties skonio 
> receptorių išdūrėjų paieškom. Ar tai derėtų vertinti kaip privalumą? Buyer 
> beware, vienžo
>
> S.
>