2013-10-04 18:08, amenox rašė: > Aš nesuprantu kam visur tą gliukomatą kišti visur? Ar čia šitam grupse > yra kurie jį naudoja gaminant namie? Manau ne, o jei kalbam apie > duonkepes paimkit kad ir panasonic'o manualą ir paskaitykit receptus, > nustebsit kokie ten ingradientai, nei žodžio apie "gero skonio > miltukus". :) Palaiminti mokantys ekstrapoliuoti S. >>> grybą tu čia kažkokį pjauni. Normaliuose namuose naktį šalta, kur ta >>> duona iškilt gali? Nu, nebent pleškinat radijatorius naktį :) arba >>> naudojat kilimo paturbintojus. Bet su paturbintojais aš galiu ir pardėj >>> nusipirkti, koks tikslas tada būtų daryti. Tai viena. Antra - skonis su >>> visokiais milteliais visada būna labai geras, neveltui chemijos ir >>> fizikos laboratorijos dirba prie medžiagų, dirginančių tamstos ir >>> tamstos svečių skonio receptorius. Trečia, kad duoną sukišti kepti, >>> reikia atsikelti, o su duonkepe galima atsikelti, kad iškeptą duoną iš >>> jos ištraukt. >> >> Šitoj vietoj privalu pakalbėt apie "gero skonio miltukus". Žmogus yra >> paprastas sutvėrimas ir jo pojūčiai programuojami nesudėtingai. Yra >> receptoriai ir yra jų surišamos medžiagos (kurios po surišimo, signalo >> perdavimo smegenams ir jo apdorojimo ten) nulemia skonio pojūtį. Bėda >> tame, kad receptoriai nebūtinai itin išrankūs, ir tokiu būdu smegenai >> išduriami nebūtinai natūraliam maistui būdingų "tikrųjų" junginių. >> >> Ir štai tada gaunam situaciją, kai šūdas su pakankamu kiekiu natrio >> gliutamato patampa vartotinu ir net skaniu. Apie ką šita istorija? >> Apie tai, kad "chemijos ir fizikos laboratorijos" iš esmės dirba ties >> skonio receptorių išdūrėjų paieškom. Ar tai derėtų vertinti kaip >> privalumą? Buyer beware, vienžo