On 3/17/2014 1:38 PM, ALORA wrote:
> nevienoda. Kokia tau vienoda, jeigu geltonieji neturi tokio svarbaus
> baltiesiems šalinimo organo, kaip pažastų prakaitų liaukos (azijatams
> mes - smirdaliai). jeigu jie turi papildomą fermentą, kurio neturime
> mes, leidžiantį jiems be problemų virškinti ankštinius? Arba neturi

Miela ALORA, prieš pretęsiant šią diskusiją reiktų apibrėžti CHEMIJOS 
sąvoką. Jei tamsta turi omenyje METABOLIZMĄ, taip derėtų ir sakyti. 
Chemija - kur kas platesnė sąvoka.

Jei trumpai - aišku, kad skirtinguose geografiniuose regionuose 
gyvenantys žmonės pasižymi nuo maisto medžiagų prieinamumo priklausomais 
jų įsisavinimo skirtumais. Net ten pat gyvenantys senstant gali pradėti 
blogiau kažką įsisavint (išgerk šviežio karvės pieno dabar ir po 20 metų 
ir papasakok potyrius). Tai ne chemija skiriasi, o mūsų kūno 
prisitaikymas. O kūno prisitaikymas virškint vieną ar kitą maistą gali 
gan reikšmingai priklausyt ir nuo jame gyvenančių mikrootganizmų sudėties.

 > atsparumo alkoholiui. Pasidomėk prieš kalbėdamas. Geltonieji
 > santykinai stipriai genetiškai skiriasi nuo baltųjų ir juodųjų

Genetika nelygu genų raiškos skirtumams. Už genetinius tarprasinius 
skirtumus tau tavo tolerantiškoji aplinka (tarkim, vyro giminė) pirma 
galvą nurautų, jei tik drįstum garsiau pyptelt. Ir ne be reikalo - 
lokalių skirtumų esama, globalių - ne. Beje, šiuolaikinės Ispanijos 
teritorijoje dar prieš 7000 metų gyveno mėlynakis juodaodis. Taigi apie 
GENETINĮ odos spalvos pagrindą reiktų atsargiau.

Apie ką dar turėčiau pasidomėt?

S.

> On 3/17/2014 12:14 PM, ALORA wrote:
>> geltonieji stipriai skiriasi nuo baltųjų, jų chemija kitokia. Todėl
>> apskritai kinų maistą laikyti kažkokiu sveikatos etalonu europiečiams
>> yra nesąmonė
>
> Chemija visur vienoda.
>
> Skiriasi aplinka, kas lėmė maisto produktų prieinamumą ir kaip pasekmė -
> maitinimosi tradicijas bei šiokius tokius skirtumus įsisavinant maisto
> medžiagas
>
> S.