Linas Petkevičius rašė:
> LAT'o nutartyje? Labai abejociau del tokios formuluotes. Tingiu ieskot -
> gal nuoroda turi? O ir klausimas buvo - "Imanoma det skersa ant AT
> sprendimo?".

LAT'as nutaria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 
teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
O apeliacinio teismo nutartyje yra:

„Įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis 
mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės 
teise priklausančius pastatus“

Pati LAT'o nutartis:
2010.04.28 3K-3-143/2010

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=818d0e60-1de1-4927-b2ae-9b2d7c448ba6
(neaišku ar nuoroda suveiks)


O čia LAT'o pasisakymas (iš šios nutarties):

Dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103 
straipsnio taikymo)

Kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada 
dėl neteisėtų administracinių aktų pagrindu pradėtų statyti, statomų ir 
pastatytų pastatų nugriovimo.

Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti 
konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į 
nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu 
pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo 
ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į 
statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas 
galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai 
statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių 
norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas 
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje 
byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto 
centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis 
civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko 
administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007). Taigi Statinio 
pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose 
ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis 
įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 
punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų 
reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės 
objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo 
disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina 
visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė 
neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik 
tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu 
neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise 
valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Dėl to 
kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai kelia klausimą 
dėl jo, kaip sąžiningo įgijėjo ir statinių savininko, teisių pažeidimo, 
įpareigojus jį nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Jis negalėjo 
iš neteisėto statytojo, trečiojo asmens G. V. teisėtai įgyti pastatų, 
kurie pradėti statyti neteisėtai, nuosavybės teise, t. y. pastatų 
perleidimo sandoriu negalėjo būti įteisintas neteisėtų statybų 
rezultatas. Nurodytas kasatorius taip pat neteisingai remiasi Lietuvos 
vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, 
kurioje konstatuotas 2004 m. lapkričio 4 d. statybos leidimo Nr. 58 
išdavimo neteisėtumas ir nenustatyta kasatoriaus piktnaudžiavimo 
teisėmis ar kitų teisės pažeidimų. Nurodyta nutartimi išspręstas tik 
statybos leidimą išdavusios Nuolatinės statybos komisijos sudėties 
teisėtumo klausimas išimtinai viešojo administravimo procedūrų aspektu, 
todėl kasatorius nuo įpareigojimo nugriauti neteisėtus pastatus be 
pagrindo ginasi savininko teisių apsaugos institutu, kai nagrinėjamoje 
byloje statybos neteisėtomis pripažintos ne tik viešojo administravimo 
procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės 
nuostatų pažeidimų pagrindais.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai 
(neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Statybos įstatymo 2 
straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) 
statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba 
statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios 
(nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos 
techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis 
dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą 
pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį 
statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose 
statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), 
tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. 
keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių 
paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio 
aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar 
kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų 
reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Taigi statybos 
neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto 
statybos leidimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje kartu su kitais 
administraciniais aktais nustatytas Neringos savivaldybės 
administracijos 2003 m.  vasario 27 d. išduotas statybos leidimo 
neteisėtumas. Dėl to byloje konstatuotas teisinis pagrindas taikyti 
normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius 
padarinius.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojamos teismo teisės, 
sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, 
nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per 
nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio 
nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą 
terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose 
Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio redakcijose 
įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – 
nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą 
pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Pažymėtina, kad CK 4.103 
straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą 
lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi 
reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų 
sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, 
priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, 
taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. 
Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant 
į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. 
Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, 
bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl 
neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo 
šalių interesų derinimo principo. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio 
teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. 
nutartis civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., byla Nr. 
3K-3-240/2009). Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant 
viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra 
specifinis.

Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo 
pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, 
ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, 
išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 
dalis). Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos 
prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., 
bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas 
leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį 
interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę 
materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, 
nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, 
savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų 
bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais 
aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios 
padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai 
(prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose 
teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. 
Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti 
statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso 
apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, bet 
ne vien administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą. 
Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.103 
straipsnio nuostatomis, pripažinus neteisėtu ir panaikinus statybos 
leidimą, spręstinas klausimas dėl padarinių šalinimo (šiuo atveju – dėl 
pastatų likimo), tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą 
UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo 
nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus (CK 4.103 straipsnio 3 
dalies 2 punktas). Statinio nugriovimas – tai pažeistų teisių gynimo 
priemonė, galima taikant tiek CK 1.138 straipsnio 2 punktą, tiek CK 
4.103 straipsnio 3 dalį. Šis įpareigojimas turi tiesioginės įtakos 
savavališkai (netesėtai) pastatyto statinio statytojo teisėms. Kokiu 
būdu jas riboti, turi būti nustatoma vadovaujantis pirmiau nurodytais 
kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo 
statinių statybos teisėtumo ir padarinių taikymo, rėmėsi ne tik įstatymų 
ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, jų pažeidimu, 
bet taip pat vertino ir tai, ar padaryti pažeidimai yra esminiai, kaip 
jie pažeidžia viešąjį interesą. Teismas nusprendė taikyti CK 4.103 
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoti 
statytoją nugriauti statinį, išanalizavęs konkrečias ginčo aplinkybes, 
reikšmingas sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam 
tikslui, taip pat tinkamai ištyręs, kodėl ginčo pastatų pastatymas 
saugomoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra esminis 
imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Byloje nustatyta, kad 
neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio 
parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Taip pat 
įvertintas saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo 
pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, 
santykis. Teisėjų kolegija sutina su apeliacinės instancijos teismo 
išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas 
pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę, nes 
byloje konstatuotu pažeidimu, t. .y neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo 
pagrindu atliktomis statybomis, Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios 
teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms. Proporcingumo ir 
teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, 
kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria 
statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Kasaciniame 
skunde UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai nurodo, kad jis 
neva negali būti įpareigotas nugriauti visų neteisėtomis statybomis 
pastatytų statinių, nes iš trečiojo asmens G. V. įgijo 18 proc. baigtumo 
pastatus. Pastatų statybos baigtumas šiuo atveju neturi reikšmės, nes 
pagal CK 4.103 straipsnį pašalinti neteisėtų statybų rezultatą yra esamo 
statinių statytojo pareiga. Nagrinėjamoje byloje kasatorius UAB „Sabonio 
klubas ir partneriai“ yra dabartinis ginčo statinių statytojas, jo vardu 
buvo perregistruotas statybos leidimas, kuris pripažintas neteisėtu ir 
negaliojančiu, todėl šis atsakovas pagrįstai įpareigotas nugriauti 
neteisėtai pastatytus ir statomus pastatus. Dėl to apeliacinės 
instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S nepagrįstai kelia klausimą, kad 
savavališkai pastatytų pastatų nugriovimas negalimas, nes tai 
prieštarauja  jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams (jis netektų 
paskolos sutarčių, sudarytų su atsakovo UAB „Sabonio klubas ir 
partneriai“ ir pagal kurias paskolinta 3 288 446,35 Lt, įvykdymo 
užtikrinimo priemonių) ir CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje 
nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti 
įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad 
bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo santykių dalyvis. 
Kreditavimas – jo nuolatinė ir esminė veikla. Dėl to, prieš priimdamas 
sprendimą finansuoti atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ 
sandorius, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko 
teritorijoje, trečiasis asmuo turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo 
planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su 
teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo 
teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų 
plėtrą analizę.