Tai kaip cia gaunasi? AT priimdamas patvirtindamas sprendima nugriaut, tarsi nusprendzia, kad statyt negalejo. Jei negalejo-tai leidimai negaliojo. (Todel ir nugriaut!) Jeigu negaliojo, kodel kancleris bijo, kad Sabonis pareikalaus atlyginti zala, nes tipo state pagal patvirtintus leidimus? "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message news:jc7p8s$e01$1@trimpas.omnitel.net... > Linas Petkevičius rašė: >> LAT'o nutartyje? Labai abejociau del tokios formuluotes. Tingiu ieskot - >> gal nuoroda turi? O ir klausimas buvo - "Imanoma det skersa ant AT >> sprendimo?". > > LAT'as nutaria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus > teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. > O apeliacinio teismo nutartyje yra: > > „Įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis > mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės > teise priklausančius pastatus“ > > Pati LAT'o nutartis: > 2010.04.28 3K-3-143/2010 > > http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=818d0e60-1de1-4927-b2ae-9b2d7c448ba6 > (neaišku ar nuoroda suveiks) > > > O čia LAT'o pasisakymas (iš šios nutarties): > > Dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103 > straipsnio taikymo) > > Kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada > dėl neteisėtų administracinių aktų pagrindu pradėtų statyti, statomų ir > pastatytų pastatų nugriovimo. > > Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti > konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į > nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu > pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo > ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į > statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas > galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai > statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių > norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas > (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje > byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto > centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis > civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko > administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007). Taigi Statinio > pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose > ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis > įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 > punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų > reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės > objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo > disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina > visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė > neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik > tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu > neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise > valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Dėl to > kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai kelia klausimą > dėl jo, kaip sąžiningo įgijėjo ir statinių savininko, teisių pažeidimo, > įpareigojus jį nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Jis negalėjo > iš neteisėto statytojo, trečiojo asmens G. V. teisėtai įgyti pastatų, > kurie pradėti statyti neteisėtai, nuosavybės teise, t. y. pastatų > perleidimo sandoriu negalėjo būti įteisintas neteisėtų statybų > rezultatas. Nurodytas kasatorius taip pat neteisingai remiasi Lietuvos > vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, > kurioje konstatuotas 2004 m. lapkričio 4 d. statybos leidimo Nr. 58 > išdavimo neteisėtumas ir nenustatyta kasatoriaus piktnaudžiavimo > teisėmis ar kitų teisės pažeidimų. Nurodyta nutartimi išspręstas tik > statybos leidimą išdavusios Nuolatinės statybos komisijos sudėties > teisėtumo klausimas išimtinai viešojo administravimo procedūrų aspektu, > todėl kasatorius nuo įpareigojimo nugriauti neteisėtus pastatus be > pagrindo ginasi savininko teisių apsaugos institutu, kai nagrinėjamoje > byloje statybos neteisėtomis pripažintos ne tik viešojo administravimo > procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės > nuostatų pažeidimų pagrindais. > > Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai > (neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Statybos įstatymo 2 > straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) > statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba > statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios > (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos > techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis > dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą > pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį > statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose > statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), > tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. > keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių > paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio > aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar > kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų > reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Taigi statybos > neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto > statybos leidimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje kartu su kitais > administraciniais aktais nustatytas Neringos savivaldybės > administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduotas statybos leidimo > neteisėtumas. Dėl to byloje konstatuotas teisinis pagrindas taikyti > normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius > padarinius. > > CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojamos teismo teisės, > sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, > nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per > nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio > nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą > terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose > Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio redakcijose > įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – > nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą > pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Pažymėtina, kad CK 4.103 > straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą > lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi > reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų > sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, > priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, > taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. > Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant > į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. > Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, > bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl > neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo > šalių interesų derinimo principo. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio > teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. > nutartis civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., byla Nr. > 3K-3-240/2009). Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant > viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra > specifinis. > > Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo > pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, > ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, > išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 > dalis). Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos > prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., > bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas > leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį > interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę > materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, > nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, > savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų > bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais > aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios > padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai > (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose > teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. > Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti > statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso > apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, bet > ne vien administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą. > Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.103 > straipsnio nuostatomis, pripažinus neteisėtu ir panaikinus statybos > leidimą, spręstinas klausimas dėl padarinių šalinimo (šiuo atveju – dėl > pastatų likimo), tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą. > > Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą > UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo > nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus (CK 4.103 straipsnio 3 > dalies 2 punktas). Statinio nugriovimas – tai pažeistų teisių gynimo > priemonė, galima taikant tiek CK 1.138 straipsnio 2 punktą, tiek CK > 4.103 straipsnio 3 dalį. Šis įpareigojimas turi tiesioginės įtakos > savavališkai (netesėtai) pastatyto statinio statytojo teisėms. Kokiu > būdu jas riboti, turi būti nustatoma vadovaujantis pirmiau nurodytais > kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo > statinių statybos teisėtumo ir padarinių taikymo, rėmėsi ne tik įstatymų > ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, jų pažeidimu, > bet taip pat vertino ir tai, ar padaryti pažeidimai yra esminiai, kaip > jie pažeidžia viešąjį interesą. Teismas nusprendė taikyti CK 4.103 > straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoti > statytoją nugriauti statinį, išanalizavęs konkrečias ginčo aplinkybes, > reikšmingas sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam > tikslui, taip pat tinkamai ištyręs, kodėl ginčo pastatų pastatymas > saugomoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra esminis > imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Byloje nustatyta, kad > neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio > parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Taip pat > įvertintas saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo > pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, > santykis. Teisėjų kolegija sutina su apeliacinės instancijos teismo > išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas > pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę, nes > byloje konstatuotu pažeidimu, t. .y neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo > pagrindu atliktomis statybomis, Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios > teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms. Proporcingumo ir > teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, > kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria > statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Kasaciniame > skunde UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai nurodo, kad jis > neva negali būti įpareigotas nugriauti visų neteisėtomis statybomis > pastatytų statinių, nes iš trečiojo asmens G. V. įgijo 18 proc. baigtumo > pastatus. Pastatų statybos baigtumas šiuo atveju neturi reikšmės, nes > pagal CK 4.103 straipsnį pašalinti neteisėtų statybų rezultatą yra esamo > statinių statytojo pareiga. Nagrinėjamoje byloje kasatorius UAB „Sabonio > klubas ir partneriai“ yra dabartinis ginčo statinių statytojas, jo vardu > buvo perregistruotas statybos leidimas, kuris pripažintas neteisėtu ir > negaliojančiu, todėl šis atsakovas pagrįstai įpareigotas nugriauti > neteisėtai pastatytus ir statomus pastatus. Dėl to apeliacinės > instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta. > > Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S nepagrįstai kelia klausimą, kad > savavališkai pastatytų pastatų nugriovimas negalimas, nes tai > prieštarauja jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams (jis netektų > paskolos sutarčių, sudarytų su atsakovo UAB „Sabonio klubas ir > partneriai“ ir pagal kurias paskolinta 3 288 446,35 Lt, įvykdymo > užtikrinimo priemonių) ir CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje > nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti > įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad > bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo santykių dalyvis. > Kreditavimas – jo nuolatinė ir esminė veikla. Dėl to, prieš priimdamas > sprendimą finansuoti atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ > sandorius, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko > teritorijoje, trečiasis asmuo turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo > planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su > teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo > teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų > plėtrą analizę.