Bet formuluote slidi: Turiu ant stalo nutartį, cituoju: "Nustatęs būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, teismas įpareigojo atsakovą atlyginti žalą." Tavo nuomone, net jei ieškovas nesikreips į antstoli, atsakovas padarys kazkoki pazeidima, neatlygindamas žalos? Ar cia jau kaip ir teismo ipareigojimo nevykdymas automatiskai? "Laimis" wrote in message news:jc7p8s$e01$1@trimpas.omnitel.net... Linas Petkevičius rašė: > LAT'o nutartyje? Labai abejociau del tokios formuluotes. Tingiu ieskot - > gal nuoroda turi? O ir klausimas buvo - "Imanoma det skersa ant AT > sprendimo?". LAT'as nutaria Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. O apeliacinio teismo nutartyje yra: „Įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti nuosavybės teise priklausančius pastatus“ Pati LAT'o nutartis: 2010.04.28 3K-3-143/2010 http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=818d0e60-1de1-4927-b2ae-9b2d7c448ba6 (neaišku ar nuoroda suveiks) O čia LAT'o pasisakymas (iš šios nutarties): Dėl statybų pripažinimo savavališkomis teisinių padarinių (dėl CK 4.103 straipsnio taikymo) Kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neteisėtų administracinių aktų pagrindu pradėtų statyti, statomų ir pastatytų pastatų nugriovimo. Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007). Taigi Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Dėl to kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai kelia klausimą dėl jo, kaip sąžiningo įgijėjo ir statinių savininko, teisių pažeidimo, įpareigojus jį nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Jis negalėjo iš neteisėto statytojo, trečiojo asmens G. V. teisėtai įgyti pastatų, kurie pradėti statyti neteisėtai, nuosavybės teise, t. y. pastatų perleidimo sandoriu negalėjo būti įteisintas neteisėtų statybų rezultatas. Nurodytas kasatorius taip pat neteisingai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuotas 2004 m. lapkričio 4 d. statybos leidimo Nr. 58 išdavimo neteisėtumas ir nenustatyta kasatoriaus piktnaudžiavimo teisėmis ar kitų teisės pažeidimų. Nurodyta nutartimi išspręstas tik statybos leidimą išdavusios Nuolatinės statybos komisijos sudėties teisėtumo klausimas išimtinai viešojo administravimo procedūrų aspektu, todėl kasatorius nuo įpareigojimo nugriauti neteisėtus pastatus be pagrindo ginasi savininko teisių apsaugos institutu, kai nagrinėjamoje byloje statybos neteisėtomis pripažintos ne tik viešojo administravimo procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės nuostatų pažeidimų pagrindais. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Taigi statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje kartu su kitais administraciniais aktais nustatytas Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 27 d. išduotas statybos leidimo neteisėtumas. Dėl to byloje konstatuotas teisinis pagrindas taikyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius padarinius. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojamos teismo teisės, sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Pažymėtina, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-240/2009). Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, bet ne vien administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, pripažinus neteisėtu ir panaikinus statybos leidimą, spręstinas klausimas dėl padarinių šalinimo (šiuo atveju – dėl pastatų likimo), tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įpareigojo atsakovą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Statinio nugriovimas – tai pažeistų teisių gynimo priemonė, galima taikant tiek CK 1.138 straipsnio 2 punktą, tiek CK 4.103 straipsnio 3 dalį. Šis įpareigojimas turi tiesioginės įtakos savavališkai (netesėtai) pastatyto statinio statytojo teisėms. Kokiu būdu jas riboti, turi būti nustatoma vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinių statybos teisėtumo ir padarinių taikymo, rėmėsi ne tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, jų pažeidimu, bet taip pat vertino ir tai, ar padaryti pažeidimai yra esminiai, kaip jie pažeidžia viešąjį interesą. Teismas nusprendė taikyti CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją, t. y. įpareigoti statytoją nugriauti statinį, išanalizavęs konkrečias ginčo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, taip pat tinkamai ištyręs, kodėl ginčo pastatų pastatymas saugomoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra esminis imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Byloje nustatyta, kad neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Taip pat įvertintas saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykis. Teisėjų kolegija sutina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę, nes byloje konstatuotu pažeidimu, t. .y neteisėtu detaliuoju planavimu ir jo pagrindu atliktomis statybomis, Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Kasaciniame skunde UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nepagrįstai nurodo, kad jis neva negali būti įpareigotas nugriauti visų neteisėtomis statybomis pastatytų statinių, nes iš trečiojo asmens G. V. įgijo 18 proc. baigtumo pastatus. Pastatų statybos baigtumas šiuo atveju neturi reikšmės, nes pagal CK 4.103 straipsnį pašalinti neteisėtų statybų rezultatą yra esamo statinių statytojo pareiga. Nagrinėjamoje byloje kasatorius UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ yra dabartinis ginčo statinių statytojas, jo vardu buvo perregistruotas statybos leidimas, kuris pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, todėl šis atsakovas pagrįstai įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytus ir statomus pastatus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta. Trečiasis asmuo AB Danske Bank A/S nepagrįstai kelia klausimą, kad savavališkai pastatytų pastatų nugriovimas negalimas, nes tai prieštarauja jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams (jis netektų paskolos sutarčių, sudarytų su atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir pagal kurias paskolinta 3 288 446,35 Lt, įvykdymo užtikrinimo priemonių) ir CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo santykių dalyvis. Kreditavimas – jo nuolatinė ir esminė veikla. Dėl to, prieš priimdamas sprendimą finansuoti atsakovo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ sandorius, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, trečiasis asmuo turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę.