tai kalba ir eina tokia. kad jei jis nori tureti 2000 "ant raku", tai lai 
pasako, kad mano bankas ima is manes dar papildomus 200 lt uz tai, kad as 
juos issimu. tai arba sumokes 2200, arba susiras kita zmogu, kuriam bankas 
neima. pvz swedbankis manes neskriaudzia uz isgrininima.

o kas teisinga tau atrodo ir kaip bankai turetu dirbt, tai ne cia gali 
pasakot:)

"gd" <gd@no_spam.ll> wrote in message 
news:k0j0t7$329$1@trimpas.omnitel.net...
> Pi. laid this down on his screen :
>> pats pinigu gavejas turetu isivertinti visas "rizikas" ir susitarti del 
>> didesnio atlygio, o ne verkslenti, kad bankai nedirba veltui.
>
> Kur taip parasyta? Didesnis atlyginimas yra labai santykinis dalykas. Man 
> gal 5000/men nera daug, kitam 2000/men labai daug. Plius gali sanaudos 
> gali kisti. Kaip jau minejai nusiiminejant 5000 po 10lt gali buti vienos 
> sanaudos, o 2000lt visai kitos. Taciau jei gaunanciam 2000lt tai atrodo 
> labai didelis atlyginimas, jam del algos padidinimo tartis kaip ir 
> nepriklausytu, o tam kur gauna 5000 jau priklausytu? Kaip ir absurdas, nes 
> jokio rysio su sanaudomis.
>
> Be to, buvo laikas kai bankai neimdavo jokio mokescio ne tik internete, 
> bet ir bankomatuose. Ar jie tada dirbo veltui?
> Bankai neimdami jokio mokescio pervedant atlyginima ir patvirtina, kad 
> naudodamiesi tais pinigais padengia bankomato islaidas. Jei zmogus net ir 
> nepervedant atlyginimo laiko pinigus, galbut tie pinigai padengtu tas 
> sanaudas, bet jam reikia vistiek susimoketi, del ko zmogus ir "verkslena". 
> Todel man atrodo butu teisingiau mokestis ne nuo darbovieciu pervedimu, o 
> nuo saskaitos apyvartos. Pasiekus tam tikra apyvartos riba, mokesciai 
> galetu mazinami arba naikinami.
>
>