On 2013-12-30 19:00, CodeC wrote: > nu cia tavo versija. istatymas sako ka kita: > 4. Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei > ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti. > > t.y. laukti kol realiai uzpuls (realiai tai reiskia kol isikabins > dantimis ar nagais) - imho jau velu naudot ginkla. cia nebutu jokios > ginties logikos. Čia ne mano versija, o taip yra teisinėje praktikoje. Ir tu pats skaityk ką cituoji ir dar suprask tai teisingai. Žodžiais "Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai..." yra aprašomas būtent vykstantis to gyvūno kėsinimasis tave suvalgyti ar rimtai sužaloti, kas suponuoja būtinosios ginties sąlygų atsiradimą. Nes pvz. jei eini eini kažkur, žiūri ant kalvos sėdi vilkas (niekas nesiginčys, jog tai pavojingas gyvūnas) ir kažką ten sau ramiai graužia ar šiaip dairosi, tai ką, jau turi teisę į jį šauti? Gyvūno pavojingumas nėra sąlyga leidimui šaudyti į jį, nes kitu atveju Žemėje neliktų visai jokių gyvūnų, didesnių už triušį, nes visi juos legaliai iššaudytų. vat kaip ivertinti ir pagal ka, kada gyvuna galima > vadinti "kelianciu pavoju gyvybei AR sveikatai" ? jau parašiau. man pvz palaidas be > antsnukio suo viesoje vietoje - akivaizdus pavojus, kaip minimum > sveikatai. Kuo šuo be antsnukio tau pakenks sveikatai? Antsnukis mikrobų ir virusų nesulaiko. Jei sugebėsi tokį "akivaizdų pavojų" įrodyti teisme, tada šaudyk į visus be antsnukio šunėkus :) O va jei jis tave puls, t.y. aktyviai kėsinsis, tai tada galėsi šauti. Būtų jis su antsnukiu, šauti negalėtum. Tam tie antsnukiai ir reikalingi, kad apsaugoti ne tik žmones nuo agresyvių šunų, bet ir agresyvius šunis nuo ginkluotų žmonių. lygiai kaip ir miske sutiktas vilkas ar kokia lape (pvz > pasiutus). pagal tave gaunasi, kad as turiu laukt, kol mane parvers ant > zemes ir prades kandziot, tada jau galesiu jaustis uzpultas ir drasiai > sauti ?:) Neišvedžiok. Laukti kol sukandžios nebūtina, būtinas kėsinimasis tai padaryti. Šiepia dantis, urzgia ir artinasi, bėga į tave riaumodamas, svarbu, jog tai būtų realus, prasidėjęs ir vykstantis kėsinimasis. Yra tik niuansas dėl psichologinio santykio su tuo reikalu. Pvz. tas "realus, prasidėjęs ir vykstantis kėsinimasis" egzistuoja tik tavo vaizduotėje, nes pvz. bėgantis į tave "piktas" vilkas iš tikro buvo užaugintas žmogaus kaip naminis šuo ir jis čia bėga pas tave, nes džiaugiasi žmogų išvydęs. Tokiu atveju tai yra "tariamoji būtinoji gintis", kuri tave irgi atleidžia nuo atsakomybės ir būtinosios ginties ribų peržengimo nebus, nes tu turėjai pagrindo manyti, jog puolimas buvo tikras ir gineisi tu kaip nuo tikro kėsinimosi. vat ir bandau suzinot, ar yra kazkokia suformuluota teorema, > kada ir koki gyvuna galima nusauti uz pavojaus kelima? Jau viską detaliai paaiškinau. O teoremų teisėje neieškok, tai ne geometrija. Yra bendra būtinosios ginties sąvoka ir bendrieji teisės principai, kurių gali net mintinai nežinoti, nes jie atitinka normalios psichikos žmogaus suvokimą apie tai kas yra teisinga, o kas ne. Joks normalus ir sveikai mastantis žmogus nešaudys į kaimynų šunis be rimtos priežasties (kėsinimosi pulti), vien todėl, jog kažkas neuždėjo šuniui antsnukio.