Neatsimenu mintinai istatymu, bet man atrodo, kad gyvunai i butinaja ginti nepatenka, ten jau butinasis reikalingumas. Tu turi teisę "šauti" tik būtinosios ginties sąlygomis, esant realiam pavojui, tai yra nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, tai yra tu šausi ne į "pavojingą gyvūną", o į tave užpuolusį gyvūną, nepriklausomai pavojingu ji ten kas paskelbęs yra ar jis iš viso niekam gal nematytas (pvz. čiupakabra) :) T.y. kol tavęs nepuola, tu negali šaut. Reikia vadovautis protu ir tiek. Kai tave puls, vis tiek visų įstatymų ir poįstatyminių aktų neprisiminsi, net jei būsi Konstitucinio Teismo teisėjas :) O tokiose situacijose svarbu laikytis proporcingumo principo, t.y. negalima šaut į tave su kočėlu puolančią bobutę ar dantis šiepiantį ir į kelnių klešnes besikėsinantį įsikabinti Yorkshiro terjerą, nes jiems šūvio padaryta žala bus nesulyginamai didesnė, nei jie kėsinosi padaryti ją tau. Jei puola gezas su peiliu (tiesioginė grėsmė tavo gyvybei), šauni, o jei gezas tik mojuoja kumščiais ir artinasi (dar abejotina grėsmė gyvybei), iškart šaut būtų neprotinga, reiktų įvertint visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Aišku, jei gezas bus 2x2 m, o tu vaikystėje labai sirgai, todėl esi 1.50 m ūgio ir 40 kg svorio, tai šauk, vėliau turėtų pavykt įrodyti, jog gausiai persigandai dėl savo gyvybės, todėl iškart šovei. Kitu atveju nerekomenduočiau šaudyti be gilaus ir nedviprasmiško supratimo - "jei tučtuojau nešaunu, man pizdec!" :]