atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris norejo 
pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato:

''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę 
paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad jis 
vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis tiek 
tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net 
sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.''

Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes visi, 
iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine statistika?

''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 
mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų.
Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado 24,5 
mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos pririšimą iš 
pradžių prie USD, dabar prie EUR?
T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats nekuomet 
nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos?
Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio 
investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB 
emituojant naujus litus.
Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus pagalba 
ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.''

Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu 
(nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba komerciniu 
banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko 
palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta 
pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai is 
isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra dengiama 
centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri? Atsakymas - 
tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike neimanoma 
nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus 
grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai 
grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir 
multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis 
isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo bankine 
sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos nesimato). 
Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema bus 
isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo momentas 
greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama skolu 
refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis). Reikia 
suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe 
pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia amzinai.

XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama turta, 
santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems pinigams, 
o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp 
valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos zmoniu, 
ir maziau -antrosios.

Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra laikytis 
priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules sumas. 
Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams 
operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y. 
atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To 
pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo kurios ir 
pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines 
problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums 
neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas?

Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su nerealiais 
lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu 
moketoju, indeliu laikytoju)  - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu 
atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is tu, 
kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba uz 
fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo atveju, 
o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to 
nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja ir 
salis istinka Baltijos tigru likimas.