> Na matai - tu save kaip lietuvis sieji tik su baudžiauninkais.
> Man gi ir tie, kurie išdalino visgi tuos noragus - taipogi lietuviai.
> Iš to seka tavo labai pesimistinės nuotaikos, o man viskas neatrodo
> taip jau juodai ir beviltiškai.
> Nežiūrint visos sovietinės/komunistinės propagandos - buržujai
> irgi žmonės, ir netgi dažnai būtent geroji/pažangioji žmonijos dalis.
> 
Kad alkoholikas imtu gydytis nuo alkoholizmo reikia, kad pripazintu savo liga. Sliogeris tai pripazista, Remigijus - nepripazista. Dauguma yra tokiu kaip Remigijus todel atotrukis tarp Lietuvos ir Estijos dides, o tarp Lietuvos ir Baltarusijos mazes. Feodaliniais laikais ponai nesugebejo priversti lietuviu arti su gelezimi tai siandienineje santvarkoje ir versti nera galimybiu isskyrus vienintele - marinti badu kol i prota ateis.
Kitas pastebejimas, kad tie, kurie dalino gelezi baudziauninkams buvo lietuviai tik anuomet, o veliau persimete i lenkus, kad nesitapatinti su lietuviais. Priezastys aiskios. Veliau tie patys lietuviu baudziauninkai, kurie eme pretenduoti i burzujus, taipogi persimete i lenkus. Siandien mes esame tie, kurie liko. Tai objektyvios priezastys kodel mes esame ES autsaideriai. Ar jais liksime priklauso nuo to ar imsime "gydytis". Pastabiam nereikia buti, kad pastebeti tuos pacius simtamecius procesus. Siandieniniai burzujai, islinde is sovietinio sluoksnio, ziuri i Lietuvos visuomene ir perspektyva lygiai taip pat kaip ir anuomet ir savo vaikus siuncia mokytis i uzsieni, kad jie is ten negriztu. Isimciu as nevertinu. Upac ryskus toks periodas buvo XIX amziaus pabaigoje kai is dabartines Baltarusijos teritorijos emigravo trecdalis gyventoju. Lietuviu.
Sliogerio straipsnyje pesimizmo neiziuriu. Tai tik simptomu konstatavimas tam, kad prasidetu gydymas. Desninga yra ir tai, kad gydymas neprasides kaip tai ivyko su geleziniais noragais. Tolimesnis zingsnis butu ivardinti tokio pasipriesinimo priezastis. O tos priezastys jau buvo ivardintos. Man tai objektyvu. Objektyvu ir tai, kad tai priimama kaip "asmeninis izeidimas"