Labai daug prirašei (na tiek pat sėkmingai galima pasakyt išvertei
ir nukopypeistinai). Labai paplitus "teorija". Tik vat kad kas imtų ir
nepatingėtų paaiškint tiksliau vartojamus terminus. Kad ir "tušti
pinigai" (kuo jie skiriasi nuo "netuščių" ?). 
Tai labai rimtas klausimas. Pinigai niekad nebuvo ir nėra ir nebus 
absoliutu kažkokiu, funkcionuojančiu nepriklausomai nuo ekonomikos.
Tai tiesiog yra ekonomikos įrankis, padargas. Kaip jis funkcionuoja -
tai yra esminis klausimas, o ne kokie emociniai epitetai prie to
padargo prikabinti.
Kodėl aš turiu griūti be sąmonės ir griebtis šakių išgirdęs "atsirado 
apyvartoje multiplikatoriaus pagalba", kuo man skiriasi tie multiplikaciniai
nuo ne multiplikacinių ? Dešros už juos neparduoda parduotuvėj ? 
Kame čia šaknys ? Ar tiesiog tame, kad tokie šaukliai buvo klestintys
NT verslinykai, kurie apsiskaičiavo ir daba bankrutavo ? Kodėl
man turi rūpėti, jog jo NT verslą perims kažkas kitas (kad ir bankas) ?
Man tai koks skirtumas ?

"abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message news:hasiid$75u$1@trimpas.omnitel.net...
> atverkim diskusija is naujo, kad issiaiskinti, kad gi dede Sliogeris norejo 
> pasakyti, ka ne taip pasake, ir ko musu ekonomistas lasaZ nesuprato:
> 
> ''Žmogus, uždirbantis 3, 5 ar net 10 tūkst. litų ir imantis milijoninę 
> paskolą yra vagis. Tai – naivi vagystės forma. Kalbu ne apie tai, kad jis 
> vagia iš savo vaikų ir būsimų kartų. Jis vagia tiesiogiai – nes vis tiek 
> tikrais pinigais užmokės ne jis. Užmokės mokytojai, ūkininkai, ir net 
> sąžiningi verslininkai. „Runkeliai“.''
> 
> Pirmas sakinys taiklus. Antras sakinys - reiktu taisyti i ''sumokes visi, 
> iskaitant ir skolininka''. Ar reikia man vel postinti litine statistika?
> 
> ''Realios Lietuvos valiutinės atsargos 2009-01-31 dienai sudaro 5273,9 
> mln.USD arba ~ 14,5 mlrd.litų.
> Įmonių ir gyventojų indeliai kredito įstaigose sudaro ~ 39 mlrd.litų.
> Klausimas - iš kur apyvartoje per 18 nepriklausomybės metų atsirado 24,5 
> mlrd.litų (39-14,5), jei visą laiką turėjome fiksuotą valiutos pririšimą iš 
> pradžių prie USD, dabar prie EUR?
> T.y. iš kur apyvartoje atsirado 24,5 mlrd.litų jei mūsų CB pats nekuomet 
> nedarė nepadengtos valiutinėmis įplaukomis emisijos?
> Tai ne emigrantų pinigai, nes jie atvežtu valiutą ir ne užsienio 
> investicijos, nes jos irgi ateina valiuta, kurią keičia Lietuvos CB 
> emituojant naujus litus.
> Atsakymas - tai pinigai, kurie atsirado apyvartoje multiplikatoriaus pagalba 
> ir kurie neturi jokio padengimo svetimų valstybių valiuta.''
> 
> Ka tai reiskia? Kad musu apyvartoje skraido didele dalis tusciu pinigu 
> (nusedusiu indeliais), kurie sukurti multiplikatoriaus pagalba komerciniu 
> banku, veikianciu Lietuvos teritorijoje, su Lietuvos centrinio banko 
> palaiminimu. Ir ne tik pas mus, bet pas visas valstybes, sujungtas i ta 
> pacia finansine sistema. Kaip jau minejau, tai nera valiutiniai pinigai is 
> isores, nes juos investuotojai keicia i litus ir ju emisija yra dengiama 
> centriniame banke valiuta. Kada sie oriniai pinigai bus tikri? Atsakymas - 
> tada, kuomet paskolos, isduotos Lietuvos teritorijoje (tasko laike neimanoma 
> nustatyti - zemiau paaiskinta kodel) bus padengtos realiu darbu ir bus 
> grazintos (galima gincytis ir skaiciuoti koki procenta reikia pilnai 
> grazinti, bet tai yra sudetinga ir reikia zinoti realius skaicius ir 
> multiplikatorius). Iki tol tai bus netikri pinigai, tik teorinis 
> isipareigojimas be praktines galimybes grazinti visus indelius (tuo bankine 
> sistema ir zaidzia - ir tai nera blogai, kol horizonte seklumos nesimato). 
> Netgi sulaukus to momento po 30 metu turint dabartine finansine sistema bus 
> isduota dar nauju paskolu, veliau - dar nauju, taigi tas status quo momentas 
> greiciausiai niekada dabartineje sistemoje ir neateis (tai vadinama skolu 
> refinansavimu, taip siandien gyvena ir kartu kencia visas pasaulis). Reikia 
> suprasti, kad skolos - tai tik trumpalaike banku suteikta galimybe 
> pasiskolinti pinigu kuomet pinigu pasiula pleciasi, o tai nesitesia amzinai.
> 
> XXI a laimi tas, kas moka suderinti taupyma (turi kazkoki apciuopiama turta, 
> santaupas) ir taip pat skolintus pinigus naudoja uzdirbti kitiems pinigams, 
> o pralosia tas, kuris pasiskolintus pinigus isleidzia neaisku kam. Tarp 
> valstybiu taip pat: islosia ta, kuri turi daugiau pirmos kategorijos zmoniu, 
> ir maziau -antrosios.
> 
> Kodel mes apie tai kalbame? Todel, kad musu valstybes politika yra laikytis 
> priristo kurso prie euro ir mes uz tai mokame kas menesi didziules sumas. 
> Kurso perrisimas butu skolos paskirstymas tolygiai visiems gyventojams 
> operuojantiems litais. Musu valdzia pasirinko pajamu defliacija, t.y. 
> atlyginimu mazinima, taciau to rimtai nevykdo (vykdo per svelniai). To 
> pasekme bus tai, kad neilgai trukus grisime i ta pacia vieta, nuo kurios ir 
> pradejome kelione: reikes perristi kursa. Cia tik kalbant apie vidines 
> problemas. Prie to pridedant isorines - skolu refinansuoti niekas mums 
> neleis jau 2011ais - kokias galime padaryti isvadas?
> 
> Tokias, kad vien tik besiskolinantys ir netaupantys zmones su nerealiais 
> lukesciais tikrai prisidengdami naivumu vagia is valstybes (mokesciu 
> moketoju, indeliu laikytoju)  - daro jos valiuta pazeidziamesne valiutu 
> atakoms, pucia PVM ir kt statistika (del NT burbulo), taip pat vagia is tu, 
> kurie taupo ir nenori/nemoka skolintis (ju santaupos sumazeja) ar dirba uz 
> fiksuota retai kylanti atlygi (pvz gaisrininkai) valiutos perrisimo atveju, 
> o jis neisvengiamas, (realus valiutu kursas kinta kasdiena, tik mes to 
> nematome nes CB vykdo intervencijas), antraip ekonomika issibalansuoja ir 
> salis istinka Baltijos tigru likimas. 
> 
>