O tu čia pasiskaityk : ) http://ualgiman.dtiltas.lt/lietuviu_kalbos_tarmes.html " Vakarų žemaičiai (Klaipėdos, Šilutės r.) vietoj ie, uo taria ė, o: pėns, dona. Pietų žemaičiai (Tauragės, Raseinių, Kelmės, Šilalės r.) vietoj ie, uo taria y, ū: pyns, dūna. Pietų žemaičiai pagal dvigarsių am, an, em, en tarimą dar skiriami į dvi šnektas: raseiniškius, išlaikančius šiuos dvigarsius sveikus, ir varniškius, verčiančius juos om, on, em, en ar um, un, im, in. Šiaurės žemaičiai (Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Telšių, Plungės r.) vietoj ie, uo taria ei, ou: peins, douna. Šiaurės žemaičiai pagal trumpųjų balsių i, u negalūniniuose skiemenyse tarimą skaidosi į kretingiškius, i, u verčiančius ė, o, ir telšiškius, i, u tariančius e, o arba i, u. Pagal žodžio duona tarimą žemaičiai nuo seno dar vadinami donininkais (vakarų žemaičiai), dūnininkais (pietų žemaičiai) ir dounininkais (šiaurės žemaičiai)." Jei žemaičių tarmę vertint kaip kalbą, tai tadu ir aukštaičių tarmę reiktų taip vertinti: " Vakarų aukštaičiai kauniškiai: Ar aš šep, ar aš tep sak'ysu, vis tiek v'isko nepasak'ysu „Ar aš šiaip, ar aš taip sakysiu, vis tiek visko nepasakysiu“. Vakarų aukštaičiai šiauliškiai: Tas va'iks viens pats tik šv'ilpin po tr'oba ižd'ikis, dauge'u niek „Tas vaikas vienas pats tik švilpauja po trobą išdykęs, daugiau nieko“. Pietų aukštaičiai: Sak'ik v'elniu: lįsk per žamuc'ini, tai jis vis c'iek lįs per aukštuc'ini „Sakyk velniui: lįsk per žemutinį, tai jis vis tiek lįs per aukštutinį“ (darys atbulai). Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: A mas tur'ejam š'uni, užgiv'ena aštun'iolek m'iatu „O mes turėjome šunį, išgyveno aštuoniolika metų“. Rytų aukštaičiai širvintiškiai: Ti aš netur'iu jak'ios šeim'os, tikta'i br'olia va'ikai ir br'alis su brol'eni, tik prik ja'is ir b'ūstu „Tai aš neturiu jokios šeimos, tiktai brolio vaikai ir brolis su broliene, tai prie jų ir būnu“. Rytų aukštaičiai anykštėnai: K'elis 'ėjis iš an'a 'ežerą g'ola t'iesei mest'elin „Kelias ėjęs iš ano ežero galo tiesiai miestelin“. Rytų aukštaičiai kupiškėnai: Senia'u k'okioz gi dalg'ęz b'udavo, 'išplakei ir vėl toj išli'nko 'ošmenys ir nebapapj'ausi „Seniau kokios gi dalgės būdavo, išplakei ir vėl tuoj išlinko ašmenys ir nebepapjausi“. Rytų aukštaičiai uteniškiai: S'anas gra'it pas'ilsi – ac'igule ir pasils'eta jeu, a jeun'am ra'ike dauge'u p'oilse „Senas greit pasiilsi – atsigulė ir pasiilsėta jau, o jaunam reikia daugiau poilsio“. Rytų aukštaičiai vilniškiai: E jau r'udenes laik'i, ta'i raic'i s'oduosan obuol'auc j'ojam „O jau rudenio laike, tai raiti soduosna obuoliaut jojam“. Vakarų žemaičiai: Pi mūs nėr mešk, k'apas tek v'ėnas, med'ę, krum'alę er v'esks; j'ūra v'eso art'ė „Prie mūsų nėra miško, kopos tik vienos, medžiai, krūmeliai ir viskas; jūra visai arti“. Pietų žemaičiai raseiniškiai: Ankstyvu'oji v'arna dant'is rakini'e, vielivu'oji – ak'is krapštini'e „Ankstyvoji varna dantis rakinėja, vėlyvoji – akis krapštinėja“. Pietų žemaičiai varniškiai: Keta s'yke, 'atmeno, k'uoja pr'amuše leda, veizi'ek, e sod'ožes būs „Kitą sykį, atmenu, koja pramuši ledą, veizėk (= žiūrėk), ir sudužęs bus“. Šiaurės žemaičiai kretingiškiai: Tep mes lo'ubam va'rktė: kol v'aka naožmėgd'ysi, g'oltė nanu'esi „Taip mes vargdavom: kol vaiko neužmigdysi, gulti nenueisi“. Šiaurės žemaičiai telšiškiai: I ve'in pr'ašiem, i ket – nal'eid ij'ete „Ir vieno prašėm, ir kito – neleido įeiti“." Viskas yra susitarimo reikalas, bet paprastai žmonės supranta, kad kalba nuo tarmių tik turtingesnė ir tarmių kalbomis nevadina, nebent kai išdidumas pradeda kažką spausti. Tada ir prasideda visokie kataloniečiai sugalvoja tarmiškai rašyti ir savo tarmę pavadinti kalba, o žemaičiai irgi panašiai. Aukštaičiai galėtų padaryti tą patį, bet matyt kuklesni truputį, švelnesnio charakterio : ) : ). "Romas Z." <juozeta@jahu.kom> wrote in message news:gt75fb$kj3$1@trimpas.omnitel.net... > Spręskite patys :) > > http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis > > > >