Išplaukiau į ežerą pasiirstyti.  gavau smagią valtį, greitą.Tolokai
nusivariau, kai pamačiau didžiulį narą. Praplaukiau arti, bet jis
nenuskrido. Tik paniro , ir netoliese vėl iškilo. Šiaip, tai jie
išneria už kokių 20-30 metrų ar dar toliau. Kodėl? Netrukus pamačiau
po vandeniu pusmetrio gylyje lydekoms gaudyti apvirtusį skritulį. Aišku,
naras plaukioja aplink užkibusią lydeką. Negi jis tokią didelę tikisi
praryti? O, gal galingas žvejo instinktas jį užvaldęs? Nuplaukiau
tolyn, bet iš galvos neišėjo skritulys su lideka. Nesimatė jokio
žvejo, o skritulio niekas po vandeniu nepastebėtų, nebent praplauktų
pro pat jį. Negražu kišti nagų prie svetimų daiktų, bet šis daiktas
jau kaip ir niekieno- prarastas. Grįždamas atgal, vistiek jausdamasis
nesmagiai, pasigavau skritulį ir pradėjau valą tempti į save. Valas
ėjo gylin į žoles ir traukėsi labai sunkiai. Tikriausiai didelė žuvis
užkibo, arba labai įsipainiojęs, o lydeka gali būti pabėgusi. Dar
stipriau patraukiau. Pastebėjau, kad netoli plaukiojantis naras pradėjo
blaškytis. Nutariau vistiek ištraukti visą valą ir su kuo ten bus.
Patraukiau iš visų jėgų ir...naras paniro po vandeniu, tik
besiblaškantys sparnai desperatiškai taškė vandens purslus. Supratau-
kitame valo gale buvo įkliuvęs naras. Atleidau valą, kad neprigertų.
Nutariau prie jo priplaukti ir pamėginti jį išlaisvinti. Kelis kartus
mėginau, bet jis panerdavo ir iškildavo už kokių dešimt metrų.
Supratau, kad vienas jo neišlaisvinsiu, todėl nusiyriau krantan,
paprašiau sėdintį ir žiovaujantį valčių nuomos punkto darbuotoją ar
savininką padėti išgelbėti narą. Šis, keturiasdešimtmetis galingas
vyras, atsakė, kad neturi laiko tokiems niekams, dar pridūrė, kad tokia
yra gamta- vieni gimsta, kiti žūna.Paprašiau jo , kad nors paskolintų
peilį valui nupjauti. Pasikėlęs nuo sofutės tylėdamas padavė, o pats
nuėjo neva surinkti šiukšlių maišelius ir kelių šiukšliadėžių,
tuo pademonstruodamas, kad tikrai labai užsiėmęs. Šiaip, tai jo
ištisas dienas nebūna, o valtis nuomoja du berniukai. Vienas kokių
18-kos metų, kitas, protinguolis- apie 12. kartkartėmis su juo pasikalbu-
rimtas vyras. Vyras neleido net aštoliokmečiui plaukti su manimi, nors
jau su vaikinu buvau sutaręs. Na, negalėjau palikti paukščio
nelaimėje, nors žinau, kad kasdien jų žūva šimtais. Plaukiant virš
manęs link miško nuskrido dar vienas naras. Matyt jų ežere kažkur yra
jų ir daugiau. Šiaip, tai pakrantėmis zuja drąsios antys, toliau, palei
žolynus ir nendrių sąžalynus sukinėjasi vandens vištelės su savo
cypsinčiais vaikiukais, praskrenda vienas kitas garnys. Nuplaukęs į
vietą naro neradau. Valas išsitraukė lengvutėliai. Matyt naras
sugebėjo nusitraukti ir nuskristi. Skritulį pasiėmiau atminimui. Peilį,
tylėdamas, gražinau.- "Šį kartą gamtai pasisekė"- burbtelėjo jis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16957