stai ana diena saulutej ziuriu, viena moteris, senute, kaip jus sakote,
bando nuplesti maiseli, tas kuris ritiny padetas. bet nenusiplesia lengvai,
tai ji supyko ir numojo ranka, na ir nereikia. suprantu, as pati supykstu
be isibegejimo, kai kokia pakuote nepasiduoda iskart. nuplesiau viena
maisiuka ir ja pasivijus padaviau. tuomet ta senute, kaip jus sakot,
pavadino mane vardu, netgi mazybiskai, ir papasakojo apie mano senelius
kurie gyveno zaliojoj gatvej. tai mano tevo tevai, kuriu beveik
nepazinojau. kadangi as jos nepazistu, tai paklausiau "kuo jus vardu?" ji
pasisake. jos vyras mires, buvo dailininkas. gyvena netoliese name su tokiu
nureztu kampu. sake, augina graziu geliu ir labai kviete uzeit pasiziuret.
ir as zinau, kad tikrai noretu, kad as uzeiciau. nesukim nosies nuo senuku,
va tokia buvo mano mintis.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16957