Nu, baisiai cia, biski pameciau mobiliaka. Ir PIN kodo neprisiminiau.
Apyrankes nepameciau, nes nebuvau uzsidejus. Miestes surist nepavyko, nes
isejom kavos gert i soda, apsikabinom obelis violetiniais ir oranziniais
popieriniais zibintais, prisidejom tortu-keksu ant stalo, tai negi risi
sode, visiems ant akiu. Taip ir palikau, po dregna zole belaigancia.
Paskiau dar atejo katinas (itariai paziuret i zibintus), o varna neatejo
(nors skambinom, baladojomes) - nes tuo metu islydejo aukstus ponus su
cilindrais i Briuseli. Tai dabar idomu, kas ateis i tuos Setenius, kai
grafikas taip susijauke. Varna tai sake ryt vaziuos (atrodo, toli
nuvaziuos, gales skautams prie lauzo skaityt istraukas is savo
pornografinio romano). Dar jeigu kokia paklydus siela uzeis, ot bus
linksma. Nors imk ir ryt vaziuok, kazkokia pagunda isivelt i mustynes su
skautais, laimet antra auksta ir is balkono tartum Emilijai Pliaterytei
vaovaut tolesniems veiksmas. Bet ka cia privadovausi, kai mobiliakas
pamestas. Visi praeities sukilimai aiskiai suzlugo per komunikacinius
trukdzius. Kol issius koks xX'as zyguna is Antarktidos, kol perduos ebolai,
kad tu neik dabar, tupek uz desinio flango, kol ates garsas nuo Malburgo
iki cc, tai pravalas mums ten, akivaizdus pravalas. Teks skautus uzmetyt
giliukais.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16957