ne ne, mieste. tu sakai, kad replės ir yra sukurtos gerumui išlaisvinti, bet pažiūrėk į tai kiek kitu aspektu. Taip, gerumas slypi replėse per se, kaip ir maišiukuose. Jokių mechanizmų čia nereikia. maišiukai jau turi būti nuplėšyti ir mėtytis visame paviljone, nes tai, rinkodariškai interpretuojant, padidina prekių apyvartą, gundant užklydusį vienos morkos nusipirkėją dėti į juos viską, ką akys aprėpia, o įdėjus jau nebeišimsi gi. aš kai prasibraunu iki kasos ir kai gražuolė (visą dieną nesisiojusi) kasininkė bando ant mano prekio užmauti maišiuką, imu šaukti ant visos viešnarduotuvės nenenenene!!!!, noriu natūralaus ekologškai draugiško pasimylėjimirkimo, kai kurias jau įpratinau prie betarpiško natūralumo, o štai ir pasirodė žali ekologiški sargiai, todėl betrūksta, kad jie būtų kaip lavazza servetėlės lengvai paimami be jokių trūkčiojimų ir abipusiu sutarimu. Na, viskas - važiuoju į Druskininkus, spektaklis vadinasi mano žmonos vyras. sako, komedija, bet aš žiūriu į šį žanrą rimtai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16957