Papasakosiu apie dažna,tipinį atvejį. Kokie nors prašalaičiai
sugalvoja per didžiausius pustimus ar ankstyvą pavasarį, lietingą
rudenį, kai neįmanoma pravažiuoti pusnimis ar įmirkusiu molingu gruntu,
sugalvoja pasivažinėti po  pievas. Išvažinėja giliausias provėžas,
kurios labai trukdo šienauti, ir kur nors įklimsta. Po to seka trys
variantai. 1.Po ilgų pastangų, išdraskę dar labiau pievą,
išvažiuoja. 2.- ateina į sodybą, pasiima nesiklausę plytų, lentų, ir
išvažiavę viską palieka laukuose- turiu eiti parsinešti. 3- jei
traktorius užsiveda- ištraukiu juos iki gero kelio su savo trosu, nes
kaip taisyklė, jie virvės neturi. Atsikabina trosą ir net ačiū
nepasakę išlekia. Šiandieną, vėl, nors yra užrašas "privati valda",
per kiemą pralėkė automobilis, bet sodybos gale užbuksavo, todėl
mėgino apsigręžti ir įstrigo tvarto griuvėsiuose. Nesėkmingai bandę
išstumti atėjo prašyti kastuvo sniegui atkasti. Mačiau pro langą du
vyrus darbuojantis-kasė, ėmė lentas, kišo po ratais ir pagaliau
išvažiavo. Išėjau pro duris, jie stabtelėjo, paklausiau kur šiupelis.
-Pasiimk, palikome tenai-ir išlėkė. Nuėjęs radau , ačiū Dievui,
šiupelį, na, ir kaip įprasta- lentgalių. Man jau alergija nuo šių
šustrakų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17351