Sovietiniais laikais i musu kiema netoli upes atvaziuodavo toks
Zaporozecas. Pavasari kieme ir uzklimdavo..Nueina vyrai zvejoti , isvercia 
saltinio akmenis, slieku ieskodami, tada, i dienos pabaiga, atkepurneja
slaitu i virsu, prie namu slapinasi ir ziauriai keikiasi. Matyt, zvejyba
nesiseke...Zaporozeca tekdavo isstumti, kitaip kiemas i arima pavirsdavo. I
mamos priekaistus, kodel jie brukasi su tuo trantu iki svetimu duru ,
atsakydavo-- a my vsegda tut priezdzaem! Siuo metu ju nesimato, bet upes
pakrante nuseta prisiekusiu zveju  bambaliais,  popieriais ir kitais
grazumynais. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17351