ar ne per daug norit iš to vargšo rašytojo? moterys visada nori paversti
meilužius sutuoktiniais, o tai jiems tolygu kastravimui. O vyrai
atsikeršija paversdami jas namų šeimininkėmis. Tai akivaizdu Granausko
"Kenotafe". Ten žmonelė tokia jau nuoboda ir tokia jau rūpestinga, kad
atrodo jog tas nuobodulys yra abiem tarsi gelbėjimosi ratas nuo bet kokių
meilės kančių. O jei ir įsimylėtų Granauskas, tai nemanau, kad jis į
savo mylimąją  žiūrėtų kaip nors išskirtinai. Ji būtų jam tik
gamtos dalelė... paglostytų, kaip glosto savo šunį ar katę... kas myli
gamtą ar Lietuvą, tai dažniausiai taip slepiasi nuo kažkokios
konkretesnės meilės:) gal aš čia per daug ?:) Na, bet argi ne pats
rašytojas minėjo, kad jo reikia ieškoti jo kūryboje?   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223