Jeigu kalbėsime atvirai, tai sovietmečiu dauguma gyveno iš inercijos,
virtuvėje , miegamajame, salone kartais pasišaipydami iš sovietų
sistemos.Išimtis buvo tik disidentai. Ir dabar tas pats. O rašytojas
nebūtinai turi būti kovotojas, tiksliau – gerai, kai  nekovoja, nes
tikrasis menas kalba apie žmogų, o ne apie politiką. Kodėl žmonės
parsiduoda? Kudirka seniai į šį klausimą atsakė: dėl trupinio aukso,
gardaus valgio šaukšto. Ir visi, ne tik rašytojai, paišytojai ir
visokie kitokie ytojai. Ar tai gerai? Žinoma, negerai, bet kitaip nebus,
neturėkite iliuzijų. Jūs galvojate, kad taip tik Lietuvoje? Visur tas
pats, tas kvailas padarėlis žmogelis vietoj to, kad džiaugtųsi
gyvenimu, rezga tinklus, paskui tuose kities gaudyti skirtuose tinkluose
pats įsipainioja.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223